Lietuvos atotrūkis nuo europinės gerovės sumažėjo, bet dar lieka iššūkių – LB (dar papildytas)

papildyta nuo 5-os pastraipos 

Vilnius, sausio 21 d. (BNS). Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius daugiau nei perpus sumažino pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau norint jį pasiekti šaliai reikės įveikti sudėtingų iššūkių, rodo Lietuvos banko (LB) analizė. 

„Jeigu būtų išlaikytas toks ekonomikos augimo lygis (...) šalies mastu, ne tik Vilniaus, mes Europos Sąjungos vidurkį, tikėtina, pasivytume per ketvirtį amžiaus. Vis dėlto yra didžiulis „bet“, jis susijęs su darbo rinka“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.  

Vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą, tai yra, atsižvelgus į kainų skirtumus tarp valstybių, – 1995 metais Lietuvoje buvo tik 33 proc. ES vidurkio, o naujausiais duomenimis, dabar jis jau viršija 80 procentų. 

Per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais, tai yra pustrečio karto. Tai yra didžiausias ekonominės konvergencijos (šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio) rodiklis tarp visų naujųjų ES narių – taigi, Lietuva prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai. 

Lietuvos bankas pažymi, kad vidutinių pajamų spąstai – jau nebėra Lietuvos problema.

„Pasigirsta būgštavimai, ar mes neužstrigsime vidutinių pajamų spąstuose, tai turime blogą žinią pesimistams – panašu, kad Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva iš tiesų yra priskiriama (...) aukštų pajamų grupei“, – sakė G. Šimkus. 

Iššūkiai – darbo rinkoje 

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 metais. Tai reiškia, kad prireiktų dar beveik ketvirčio amžiaus, kad gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis pasiektų ES vidurkį.

Vis dėlto, pasak LB analitikų, ligšiolinis ūkio augimo tempas nėra garantuotas, įvertintus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma, susijusius su darbo jėga. Jau dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių, tai yra, dirba arba aktyviai ieško darbo. Todėl galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos.

Be to, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas užprogramuotas dėl demografinių tendencijų. Jau artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių 20 amžiaus pokario laikotarpiu) atstovų (kasmet apie 37 tūkst.), negu į darbo rinką įsilies po Nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių (kasmet apie 27 tūkst.).

Pasak LB analitikų, šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta.

„Klausimas turbūt yra pagrindinis: o ką daryti, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis būtų geresnis. (...) Turbūt vienokia ar kitokia apimtimi imigracijos Lietuva kaip valstybė neišvengs (...) Bet labai svarbu suformuoti tinkamą migracijos politiką, kuri padėtų išspręsti kylančius iššūkius ne tik trumpuoju laikotarpiu – užpildyti, taip sakant, tuščias darbo vietas, – bet ir formuoti tokią kryptingą migracijos politiką, kuri spręstų ir ilgalaikes Lietuvos konvergencijos problemas“, – sakė G. Šimkus. 

Lietuvos banko ekonomistų atliktoje analizėje akcentuojamos kelios kryptys, kaip reaguoti į minėtus iššūkius: daugiau investuoti ir didinti našumą, itin daug dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, ji padėtų spręsti dalį iškylančių iššūkių, taip pat pasitelkti technologijas – Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.

Autorius Vytautas Budzinauskas

[email protected], +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius