2019.12.14 13:23 |Kategorija:  Cover news with delay

Stringa JT derybos dėl priemonių klimato kaitai stabdyti (dar papildytas)

Madridas, gruodžio 14 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų derybos dėl priemonių klimato kaitai stabdyti penktadienį vakare pateko į aklavietę ir tęsėsi iki paryčių, bet net ir geriausias galimas susitarimas veikiausiai neatitiks veiksmų, anot mokslininkų, reikalingų užkirsti kelią būsimiems katastrofiniams pasaulinio atšilimo padariniams.

Madride vykstanti JT klimato kaitos konferencija (COP25) prasidėjo gruodžio 2-ąją, o derybos turėjo baigtis penktadienio pavakare, bet, kaip dažnai nutinka per tokio lygio renginius, diskusijos šeštadienį anksti ryte tebesitęsė. Tikėtina, kad artimiausiomis valandomis bus paskelbta naujų pranešimų.

Klimato kaita jau dabar veikia mūsų planetos orus – pastaraisiais metais pasaulyje sukrėtė ne vienas beprecedentės galios ciklonas, pražūtingos sausros ir rekordinės kaitros bangos.

Mokslininkai sukaupė daugybę duomenų, rodančių, kad artimiausioje ateityje gali kilti dar pragaištingesnių padarinių.

Tuo tarpu milijonai aktyvistų visame pasaulyje kas savaitę rengia protesto akcijas, reikalaudami vyriausybių imtis veiksmų.

Penktadienį 16-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) vadovavo moksleivių eitynėms Italijos mieste Turine ir dar kartą pasmerkė pasaulio lyderius elgiantis, „tarsi rytojaus nebebūtų“.

Praėjus derybų Madride pabaigos pirminiam terminui jas organizuojančios Čilės koordinatorius Andresas Landerretche (Andresas Landerečė) pripažino, kad „žmonių akys nukreiptos į mus“.

„Privalome parodyti pasauliui, kad esame pajėgūs sudaryti susitarimus, reikalingus įveikti mūsų laukiantiems beprecedenčiams iššūkiams“, – kalbėjo jis.

Tačiau šeštadienį delegatai reiškė pasibaisėjimą „žingsniais atgal“ sprendžiant esminį politinį klausimą – kaip kiek kiekviena valstybė yra nusiteikusi prisidėti išvengti klimato katastrofos.

„Visos nuorodos į mokslo [duomenis] susilpnėjo, nebeliko jokių pastabų, kad reiškia didinti [užmojus] – atrodo, kad esame linkę žvelgti atgal, o ne į priekš“, – per plenarinį posėdį dėl COP25 baigiamojo dokumento sakė Mažųjų salų valstybių asociacijos vadovas Carlosas Fulleris (Karlosas Fuleris).

Net ir po ministrų derybų maratono stebėtojai ir delegatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad išlieka reikšmingų nesutarimų daugeliu svarbių klausimų.

Didėjant įtampai derybų salėje ir už jų ribų, atsinaujino seni nesutarimai tarp turtingųjų valstybių, išmetančių daug teršalų, ir besivystančių šalių – kam ir kiek reikėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, taip pat kas turi apmokėti milžiniškas kompensacijas valstybėms, jau dabar patiriančioms klimato pokyčių padarinius.

Be šių nesutarimų, pažangą stabdė įsiplieskę nauji ginčai tarp neturtingų, klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių ir kylančių milžinių, tokių kaip Kinija ir Indija.

Aklavietė

Derybų Madride konkretus tikslas – galutinai suderinti taisykles, kaip bus įgyvendinama 2015 metų Paryžiaus klimato sutartis, raginanti valstybes imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais.

Šiuo metu Žemė yra įšilusi maždaug vienu laipsniu, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, o iki 2100-ųjų pasaulio temperatūra gali padidėti dar 2–3 laipsniais.

Tačiau „kelti ambicijas“ mažinti taršą išlieka platesnis siekis, ypač artėjant ateinančiais metais Glazge vyksiančiai paskutinei klimato konferencijai iki Paryžiaus sutarties įsigaliojimo.

Šiuo metu svarstomame Madrido susitarime, kuris turi būti priimtas bendru sutarimu, numatytos dvi galimybės.

Pirmoji, palaikoma valstybių, nenorinčiu didinti savo įsipareigojimų trumpuoju laikotarpiu, įskaitant JAV, Indiją, Kiniją, ir Saudo Arabiją, tiesiog atkartoja 2015 metų sutarties formuluotes.

Tačiau daugiau kaip 80 neturtingų ir klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių, remiamų Europos Sąjungos, tvirtina, kad visi turi prisiimti didesnių įsipareigojimų.

„Neišvyksime be aiškaus kvietimo visoms šalims didinti savo užmojus“, – sakė Maršalo Salų klimato pasiuntinė Tina Stege (Tina Stegė).

„Kalbant apie siekius, pagrindinė kova dėl jų vyks šį vakarą ir galbūt dar ilgokai rytoj“, – sakė Susirūpinusių mokslininkų sąjungos politikos ir strategijos direktorius Aldenas Meyeris (Aldenas Mejeris).

„Raudona linija“ Jungtinėms Valstijoms

Dar vienas didelius nesutarimus kurstantis klausimas – dėl „nuostolių ir žalos“, tai yra, kaip bus kompensuojama šalims, jau dabar nukenčiančioms nuo klimato krizės.

Jungtinės Valstijos, paskelbusios apie pasitraukimą iš Paryžiaus sutarties, griežtai blokavo bet kokius mėginimus užtikrinti Vašingtono ir kitų išsivysčiusių šalių mokėjimus už žalą, iki 2025-ųjų galinčius siekti daugiau kaip 150 mlrd. JAV dolerių per metus, sakė derybų stebėtojai ir diplomatai..

„Vašingtonui šis klausimas yra raudona linija, – sakė A. Meyeris. – Negali būti jokio pripažinimo, kad reikalingi papildomi finansai, nes tai paspaustų vieno žmogaus Ovaliajame kabinete mygtuką.“

Kai kurios šalys, per jau 25 metus rengiamas JT klimato derybas istoriškai palaikydavusios tokias kylančias milžines kaip Kinija, Indija ir Brazilija, šią savaitę pakeitė poziciją.

Mažųjų salų valstybių asociacija paskelbė pranešimą, kuriuo pasmerkė Australiją, JAV, Kanadą, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Braziliją dėl „užmojų stygiaus, kuris taip pat žlugdo mūsiškius siekius“.

Derybos penktadienį sulaukė svarbios paspirties, kai ES įsipareigojo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, nors šiam planui atsisakė pritarti Lenkija, vartojanti daug anglių.

Vis dėlto Europos Komisija nesiryžo nustatyti svarbaus tarpinio tikslo, kad išmetamo anglies dvideginio kiekis iki 2030 metų turi būti sumažintas 55 proc. arba daugiau.

Jungtinės Tautos šį mėnesį nurodė, kad siekiant klimato atšilimą apriboti 1,5 °C, iki 2030 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti mažinamas daugiau kaip 7 proc. per metus. Šiuo tikslu pasaulio ekonomika turėtų būti iš pagrindų pertvarkoma.

Tačiau iš tiesų pastaruoju metu teršalų kiekis metai po metų tik didėjo. Nuo Paryžiaus sutarties pasirašymo emisijos išaugo keturiais procentais.

„Atrodo, tarsi tai, kas vyktų realiame pasaulyje ir gatvėse, įskaitant protestus, neegzistuotų, – skundėsi A. Meyeris. – Mes gyvename fantazijų pasaulyje.“

Redaktorius: Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, rugsėjo 25

2020.09.25 15:05
Lietuvos politika 2020.09.25 15:05
2020.09.25 13:31
Lietuvos politika 2020.09.25 13:31
2020.09.25 12:36
Lietuvos verslas 2020.09.25 12:36
2020.09.25 12:10
Lietuvos politika 2020.09.25 12:10
2020.09.25 11:28
Lietuvos politika 2020.09.25 11:28
2020.09.25 11:16
Lietuvos politika 2020.09.25 11:16
2020.09.25 11:07
Lietuvos politika 2020.09.25 11:07
2020.09.25 11:01
Lietuvos politika 2020.09.25 11:01
2020.09.25 10:12
Lietuvos politika 2020.09.25 10:12
2020.09.25 09:50
Užsienio naujienos 2020.09.25 09:50
2020.09.25 09:18
Lietuvos politika 2020.09.25 09:18
2020.09.25 08:13
Užsienio naujienos 2020.09.25 08:13