2019.12.14 11:26 |Kategorija:  Cover news with delay

Stringa JT derybos dėl priemonių klimato kaitai stabdyti (papildytas)

Madridas, gruodžio 14 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų derybos dėl priemonių klimato kaitai stabdyti penktadienį vakare pateko į aklavietę ir tęsėsi iki paryčių, bet net ir geriausias galimas susitarimas veikiausiai neatitiks veiksmų, anot mokslininkų, reikalingų užkirsti kelią būsimiems katastrofiniams pasaulinio atšilimo padariniams.

Madride vykstanti JT klimato kaitos konferencija (COP25) prasidėjo gruodžio 2-ąją, o derybos turėjo baigtis penktadienio pavakare, bet, kaip dažnai nutinka per tokio lygio renginius, diskusijos šeštadienį anksti ryte tebesitęsė. Tikėtina, kad artimiausiomis valandomis bus paskelbta naujų pranešimų.

Klimato kaita jau dabar veikia mūsų planetos orus – pastaraisiais metais pasaulyje sukrėtė ne vienas beprecedentės galios ciklonas, pražūtingos sausros ir rekordinės kaitros bangos.

Mokslininkai sukaupė daugybę duomenų, rodančių, kad artimiausioje ateityje gali kilti dar pragaištingesnių padarinių.

Tuo tarpu milijonai aktyvistų visame pasaulyje kas savaitę rengia protesto akcijas, reikalaudami vyriausybių imtis veiksmų.

Penktadienį 16-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) vadovavo moksleivių eitynėms Italijos mieste Turine ir dar kartą pasmerkė pasaulio lyderius elgiantis, „tarsi rytojaus nebebūtų“.

Praėjus derybų Madride pabaigos pirminiam terminui jas organizuojančios Čilės koordinatorius Andresas Landerretche (Andresas Landerečė) pripažino, kad „žmonių akys nukreiptos į mus“.

„Privalome parodyti pasauliui, kad esame pajėgūs sudaryti susitarimus, reikalingus įveikti mūsų laukiantiems beprecedenčiams iššūkiams“, – kalbėjo jis.

Tačiau didėjant įtampai derybų salėje ir už jų ribų, atsinaujino seni nesutarimai tarp turtingųjų valstybių, išmetančių daug teršalų, ir besivystančių šalių – kam ir kiek reikėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, taip pat kas turi apmokėti milžiniškas kompensacijas valstybėms, jau dabar patiriančioms klimato pokyčių padarinius.

Be šių nesutarimų, pažangą stabdė įsiplieskę nauji ginčai tarp neturtingų, klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių ir kylančių milžinių, tokių kaip Kinija ir Indija.

Aklavietė

Derybų Madride konkretus tikslas – galutinai suderinti taisykles, kaip bus įgyvendinama 2015 metų Paryžiaus klimato sutartis, raginanti valstybes imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais.

Šiuo metu Žemė yra įšilusi maždaug vienu laipsniu, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, o iki 2100-ųjų pasaulio temperatūra gali padidėti dar 2–3 laipsniais.

Tačiau „kelti ambicijas“ mažinti taršą išlieka platesnis siekis, ypač artėjant ateinančiais metais Glazge vyksiančiai paskutinei klimato konferencijai iki Paryžiaus sutarties įsigaliojimo.

Šiuo metu svarstomame Madrido susitarime, kuris turi būti priimtas bendru sutarimu, numatytos dvi galimybės.

Pirmoji, palaikoma valstybių, nenorinčiu didinti savo įsipareigojimų trumpuoju laikotarpiu, įskaitant JAV, Indiją, Kiniją, ir Saudo Arabiją, tiesiog atkartoja 2015 metų sutarties formuluotes.

Tačiau daugiau kaip 80 neturtingų ir klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių, remiamų Europos Sąjungos, tvirtina, kad visi turi prisiimti didesnių įsipareigojimų.

„Neišvyksime be aiškaus kvietimo visoms šalims didinti savo užmojus“, – sakė Maršalo Salų klimato pasiuntinė Tina Stege (Tina Stegė).

„Kalbant apie siekius, pagrindinė kova dėl jų vyks šį vakarą ir galbūt dar ilgokai rytoj“, – sakė Susirūpinusių mokslininkų sąjungos politikos ir strategijos direktorius Aldenas Meyeris (Aldenas Mejeris).

 

Redaktorius: Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: