Barselonoje po 500 tūkst. separatistų mitingo intensyvėjo smurtas (papildytas)

Barselona, Ispanija, spalio 19 d. (AFP-AP-BNS). Katalonijos sostinėje Barselonoje, kur penktadienį mitingavo maždaug pusė milijono žmonių, vakare suintensyvėjo smurtiniai susirėmimai, per kuriuos radikalūs katalonų separatistai svaidė į policiją akmenis ir pirotechnikos priemones, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir vandens patrankomis.

Miesto centrui virtus chaotišku mūšio lauku, kaukėti jaunuoliai statė barikadas ir uždegė dešimtis laužų šiukšlių konteineriuose.

Regiono policija pranešė, kad protestuotojai rengia „smurtinius aktus ir rimtus incidentus“.

Nuo pirmadienio, kai Ispanijos Aukščiausiajam Teismui įkalinus devynis separatistų lyderius kilo katalonų protestai, buvo sužeista maždaug 400 žmonių, kurių maždaug pusė yra policininkai. 60 šių žmonių buvo sužeisti penktadienį Barselonoje.

Anksčiau penktadienį mitinge Barselonoje dalyvavo maždaug 500 tūkst. žmonių – tai buvo didžiausias susibūrimas po pirmadienio nuosprendžių separatistų lyderiams dėl jų vaidmens regionui prieš dvejus metus nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos.

Separatistai penktadienį taip pat buvo paskelbę mieste visuotinį streiką.

Dauguma protestuotojų atrodė taikūs, bet jaunuolių būriai ėmė siautėti prie policijos būstinės, kur sukėlė didžiulį gaisrą. Kiti gaisrai degė netoli Katalonijos aikštės.

Gatvėmis važinėjo dešimtys policijos automobilių su įjungtomis sirenomis, policija per socialinį tinklą „Twitter“ išplatinta angliška žinute perspėjo žmones nesiartinti prie miesto centro.

Vėliau padėtis atrodė ramesnė, sakė policijos atstovas.

Anksčiau penktadienį tūkstančiai „žygeivių už laisvę“, kurie trečiadienį iškeliavo iš penkių regiono miestų, atėjo į Barseloną.

Mitingas vyko tuo pat metu kaip ir visuotinis streikas, dėl kurio buvo atšaukti 57 skrydžiai, uždaryta daug parduotuvių, įmonių ir keli populiariausi turistų traukos objektai. Maždaug penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriančiame regione taip pat buvo beveik paralyžiuota viešojo transporto sistema.

Be to, aktyvistai užblokavo Katalonijos pagrindinį tarptautinį greitkelį, jungiantį Ispaniją su Prancūzija.

„Reakcija į neteisybę“

„Demonstracijoms paralyžiavus šį didelį miestą, naudojamės Barselona lyg mikrofonu“, – sakė 23 metų inžinerijos studentas Ramonas Pararada.

„Visa tai yra reakcija į neteisybę“, – pridūrė jis.

Į pensiją išėjęs teisininkas Jaume Enrichas (Žaumė Enrikas) sutiko su tuo ir sakė, kad teismo verdiktas buvo „paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę“.

„Madridas laiko Ispanijos vienybę svarbiausia už viską, įskaitant pagrindines teises“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP, prisisegęs ženklelį su užrašu „Nepasiduokime“.

Netoliese plaikstėsi transparantas su šūkiu „Paukščių tiek daug, kad jiems neužteks narvų“.

Pasak Barselonos miesto tarybos, per pirmąsias tris susirėmimų dienas padaryta žala siekia 1,57 mln. eurų: siautėjusios minios apgadino nemažai šviesoforų, gatvių ženklų, medžių, sutrikdė dalijimosi dviračiais sistemą.

Nuo pirmadienį buvo sulaikyta apie 128 žmonių.

Barselonoje, viename labiausiai turistų lankomų Ispanijos miestų, esanti garsioji Šv. Šeimynos bazilika buvo uždaryta, o operos teatras „Liceu“ atšaukė penktadienio vakaro spektaklį.

Regione tvyrant chaosui, futbolo klubams „Barcelona“ ir Madrido „Real“ teko atšaukti rungtynes, turėjusias įvykti spalio 26 dieną stadione „Camp Nou“. Pranešama, kad abu klubai atmetė siūlymą surengti varžybas Madride.

Redaktorius: Miglė Giri

[email protected], Užsienio naujienų skyrius