2019.10.09 16:05 |Kategorija:  Cover news with delay

„Amber Grid“: teismas vėl atsisakė laikinai sustabdyti GIPL rangovo konkursą (dar papildytas)

papildytas teismo informacija, papildymai visame teisme

Vilnius, spalio 4 d. (BNS). Lietuvos dujotiekių statybos bendrovei „MT Group“ teisme trečią kartą nepavyko sustabdyti beveik 100 mln. eurų vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) konkurso. 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį atsisakė taikyti „MT Group“ prašymą laikinai stabdyti konkursą ir neleisti pasirašyti sutarties su jo laimėtoja dujotiekių statybos įmone „Alvora“. Anksčiau vienintelė bylos teisėja Jelena Šiškina taip pat du kartus buvo atmetusi „MT Group“ prašymą.

„Trijų teisėjų  kolegija sprendė, jog ieškovė pakartotiniame prašyme iš esmės nenurodė naujų esminių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pasisakyta teismo rugsėjo 2 ir 11 dienos nutartyse, ir dėl ko būtų pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Ji pažymėjo, kad „MT Group“ neginčija, jog GIPL rangovo konkursas yra susijęs su viešuoju interesu nacionalinio saugumo srityje, be to, pirkimas yra ekonomiškai svarbus tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai bendrojo intereso požiūriu.

„Ieškovas nepaneigė ankstesnės teismo išvados, jog viešasis pirkimas priskirtinas tokiai specifinei situacijai, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą“, – tvirtino L. Nemeikaitė.

Konkursą kol kas yra sustabdžiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„MT Group“ vadovo pavaduotojas Simonas Kunickas teigia, kad įmonė yra nustebusi, jog teismas neatsižvelgė į VPT išvadą, kad „Alvoros“ pergalę pirkime lėmė nepagrįstai skirti trys balai.

„Be to, dėl šių pažeidimų gali būti prarasta dalis projekto finansavimo iš ES lėšų. Tokius argumentus vertiname kaip pakankamą aplinkybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti sutarties pasirašymą“, – pranešime teigė S. Kuncikas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Anot S. Kunciko, teismo sprendimas jau apskųstas apeliacinei instancijai. 

 S. Kunickas BNS anksčiau sakė, kad VPT užfiksavo grubių konkurso procedūrų pažeidimų bei atkreipė teismo dėmesį, kad jis turi spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

VPT, vertinusi vien tik teismui neapskųstus „Amber Grid“ sprendimus konkurse, Vilniaus apygardos teismui pateikė išvadą, kad jame galėjo būti pažeidimų – įmonė galėjo neleistinai keisti jo sąlygų aiškinimą ir turinį bei nepagrįstai suteikti ekonominio vertinimo balų „Alvorai“. 

Tačiau, anot VPT, dėl to turėtų pasisakyti teismas. Tarnyba teismui taip pat pranešė, kad jos atlikto vertinimo apimtyje įstatymo pažeidimų preliminariai nenustatyta ir ji turėtų atšaukti draudimą įmonei pasirašyti sutartį su „Alvora“, tačiau laimėtojo parinkimo teisėtumą turėtų nagrinėti teismas. 

Be to, VPT taip pat kilo abejonių, kodėl „Alvoros“ pasiūlymas buvo galutinai įvertintas tik Vyriausybei patvirtinus „Amber Grid“ saugumo planą, tuo metu kiti dalyviai buvo vertinami iki šio plano priėmimo. 

Pati „Amber Grid“ teigia, kad konkursas vyko sąžiningai, užtikrinant dalyvių lygiateisiškumą bei skaidrumą.

Tuo metu opozicija prašo konkurso aplinkybes svarstyti ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad opozicijai kyla klausimų dėl „Alvoros“ verslo ryšių Baltarusijoje, kaip dėl to vyko svarstymai vyriausybinėje strateginių įmonių sandorius tikrinančioje komisijoje ir kokia buvo VSD pozicija. 

„MT Group“, konkurse dalyvavusi kartu su partnere, Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako", teigia, kad jis vyko neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras. Be to, ji abejoja ir „Alvoros“ atitiktimi nacionalinio saugumo kriterijams, nes įmonė esą įgyvendina daug projektų Baltarusijoje.  

„Amber Grid“ dar rugsėjį ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su „Alvora“. „MT Group“ pasiūlymo kaina siekė 84,985 mln. eurų (be PVM). 

500 mln. eurų vertės GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“. 

Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje, ja Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Autorius: Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 20, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 11:32
Užsienio naujienos 2024.03.29 11:32
2024.03.29 10:30
Užsienio naujienos 2024.03.29 10:30
2024.03.29 06:35
Užsienio naujienos 2024.03.29 06:35
2024.03.29 05:05
Įvairenybės, kultūra 2024.03.29 05:05