2019.09.17 18:58 |Kategorija:  Cover news with delay

Irano lyderis atmeta bet kokių derybų su JAV galimybę

Teheranas, rugsėjo 17 d. (AFP-BNS). Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) antradienį atmetė galimybę derėtis su JAV „jokiu lygiu“, tarp dviejų valstybių augant įtampai po to, kai Vašingtonas apkaltino Teheraną dėl atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūrą.

Pasak A. Khamenei, Jungtinės Valstijos Iranui taiko „maksimalaus spaudimo“ politiką, nes mano, kad negali parklupdyti šios šiitiškos respublikos kitomis priemonėmis.

Tai Irano aukščiausiasis lyderis pareiškė po savaitgalio dronų atakos Saudo Arabijoje, per pusę sumažinusios aršios Irano regiono priešininkės ir didžiausios naftos eksportuotojos naftos gavybos pajėgumus.  

„Prieš Irano tautą nukreipta „maksimalaus spaudimo“ politika yra bevaisė, ir visi Irano Islamo Respublikos pareigūnai vienbalsiai mano, kad su JAV nebus jokių derybų – jokiu lygiu“, – sakoma televizijos parodytame A. Khamenei kreipimesi.

Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi „maksimalaus spaudimo“ sugrąžindamas sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.

Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA), numačiusi Irano branduolinės programos apribojimus  mainais į sankcijų sušvelninimą.

Minimas Iranas

Po išpuolių, kurie beveik 6 proc. sumažino naftos pasiūlą pasaulyje ir privertė gerokai šoktelėti jos kainas, D. Trumpas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusios padėti Saudo Arabijai.

„Aš nenoriu veltis į naują konfliktą, bet kartais tenka, – sakė jis. – Tai buvo labai didelė ataka, į kurią galima atsakyti daug daug kartų didesne ataka“.

„Žinoma, daugeliui atrodys, kad tai buvo Iranas“, – pridūrė D. Trumpas.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperas taip pat leido suprasti, kad Iranas yra regioną destabilizuojanti jėga, tačiau tiesiogiai dėl atakos Teherano neapkaltino.

Pasak jo, JAV kariuomenė ir jos partneriai ėmėsi šios „precedento neturinčios atakos“ ir dirba, kad „apsaugotų tarptautinę taisyklėmis paremtą tvarką, kuriai kenkia Iranas“.

Praėjus dienai po numanomos dronų atakų Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas gali susitikti su Irano vadovu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) kitą savaitę vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose. 

H. Rouhani jau atmetė tiesioginių derybų su JAV galimybę, nebent Vašingtonas panaikintų Iranui taikomas sankcijas.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu sankcijos bus panaikintos, derybos turi vykti branduolinio susitarimo pagrindu.

JAV turi „atgailauti“

A. Khamenei antradienį pakartojo, kad jeigu JAV „atgailaus“ ir sugrįš prie JCPOA, tai galės dalyvauti derybose su Iranu ir kitomis sutarties šalimis.

„Jeigu JAV atsiims savo žodžius ir atgailaus, kad pasitraukė iš JCPOA... tada jos galės prisijungti prie kitų JCPOA [sutarties] šalių ir  derėtis su Iranu ir kitomis valstybėmis“, – pareiškė A. Khamenei.

„Be to nebus jokių derybų tarp Irano Islamo Respublikos ir Amerikiečių ir jokiu lygiu, nei per vizitą Niujorke nei per kokį nors kitą vizitą“, – patikino jis. 

Atsakomybę už savaitgalio dronų atakas Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse, prisiėmė Irano remiamos Jemene veikiančios husių sukilėlių pajėgos. 

Husių sukilėliai tvirtino atakoms panaudoję 10 bepiločių skraidyklių, tačiau Saudo Arabija dėl jų apkaltino Iraną. 

„Visi požymiai rodo, kad per abi atakas panaudoti ginklai atkeliavo iš Irano“, o ne Jemeno,  žurnalistams sakė Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atstovas pulkininkas Turki al Maliki (Turkis Malikis) Rijade.

Tuo metu televizija CNN antradienį citavo su šio incidento tyrimu susipažinusį neįvardytą pareigūną, sakiusį, kad Vašingtono ir Rijado tyrėjai „labai patikimai“ nustatė, jog naftos objektams Saudo Arabijoje buvo smogta iš Irano teritorijos paleistomis sparnuotosiomis raketomis.

Šaltinio duomenimis, per šiuos smūgius buvo panaudotos sparnuotosios raketos, praskridusios mažame aukštyje virš Irako pietinės dalies, kirtusios Kuveito oro erdvę ir smogusios iš šiaurės Abkaiko naftos apdorojimo įmonei.

Pasak tyrėjų, raketų skrydžio trajektorija rodo, kad buvo siekiama nuslėpti jų paleidimo tikrąją vietą.

CNN pašnekovas sakė, kad nėra jokių įrodymų, jog raketos buvo paleistos iš Jemeno teritorijos ir prie taikinių atskriejo iš pietų.

Tuo metu H. Rouhani pareiškė, kad šios atakos buvo husių sukilėlių gynyba prieš Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją, remiančią tarptautinės bendruomenės pripažįstamą Jemeno vyriausybę ir bombarduojančią juos nuo 2015 metų.

Antradienį finansų rinkose gerai atsispindėjo atakų padariniai. Energetikos specialistų teigimu, mažiausiai mėnesį naftos gavybos apimtys Saudo Arabijoje bus 3 mln. barelių per parą mažesnės.

Po šių atakų Prancūzija paragino „deeskaluoti“ padėtį regione.

„Būtina sutelkti visas mūsų pastangas siekiant deeskalacijos“, – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), lankydamasis Kaire.

Kinija pasmerkė šiuos išpuolius ir paragino visas šalis „susilaikyti nuo veiksmų, kurie padidintų įtampą regione“.

Redaktorius: Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.