2019.09.17 15:42 |Kategorija:  Cover news with delay

JK Aukščiausiasis Teismas įsitraukė į „Brexit“ krizę (papildytas)

Londonas, rugsėjo 17 d. (AFP-BNS). Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo svarstyti teisinius skundus dėl ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) prieštaringai vertinamo sprendimo daugiau kaip mėnesiui įšaldyti parlamento darbą, gilėjant šalies politinei krizei dėl „Brexit“.

Teismas turi per tris dienas išklausyti argumentus dėl B. Johnsono sprendimo praėjusią savaitę sustabdyti Bendruomenių Rūmų darbą iki spalio 14 dienos, kai iki numatomo šalies išstojimo iš Europos Sąjungos bus likusios vos dvi savaitės.

Politinį krūvį turinti beprecedentė byla galėtų priversti vėl sušaukti parlamentą. Tai labai susilpnintų B. Johnsono pozicijas prieš spalio 31-ąją numatytą „Brexit“.

Skunduose iš esmės klausiama, ar „ministras pirmininkas pasielgė teisiškai, kai patarė Jos Didenybei nurodyti skelbti parlamento darbo pertrauką“, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale (Brenda Heil), pradėdama posėdį.   

„Tai rimtas ir sudėtingas teisės klausimas. Mes nesvarstysime platesnių politinių klausimų. Šio teisinio ginčo išsprendimas nepaveiks to, kada ir kaip Jungtinė Karalystė paliks ES“, – sakė ji.   

Prie teismo rūmų susirinko nedidelė grupelė protestuotojų, laikiusių plakatus su užrašu „Apginkite demokratiją“.   

Vienas iš akcijos dalyvių vilkėjo galiūno mutanto Halko kostiumu, turėdamas galvoje didžiulį atgarsį sukėlusį praėjusį savaitgalį B. Johnsono išsakytą Jungtinės Karalystės palyginimą su šiuo „Marvel“ komiksų superherojumi.   

Kada galėtų būti priimtas koks nors sprendimas, neaišku.

„Manau, geriausias dalykas, ką galėčiau padaryti – palaukti ir pažiūrėti, ką pasakys teisėjai“, – transliuotojui BBC sakė B. Johnsonas.

Premjeras pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą teismų sistemai“, o jos nepriklausomybė yra „vienas iš JK laimėjimų“.

Pastaruoju metu vis dažniau spėliota, kad jis gali bandyti nepaisyti nurodymo vėl sušaukti parlamentą.

B. Johnsonas antradienį ryte – kitą dieną po savo pirmųjų derybų su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) ir ES derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) – pirmininkavo vyriausybės posėdžiui.

Po pirmadienio susitikimų Liuksemburge B. Johnsonas tvirtino, kad vis dar esama „gerų šansų“ pasiekti naują „skyrybų“ su ES susitarimą, jei Bendrijoje bus „judėjimo“.

Tačiau J.-C. Junckerio biuras atrodė nusiteikęs pesimistiškiau ir nurodė, jog B. Johnsonui buvo priminta, kad JK privalo „pateikti teisiškai veikiančius sprendimus, kurie būtų suderinami su Išstojimo susitarimu“, kurį su ES sudarė jo pirmtakė Theresa May (Tereza Mei).

„Tokie pasiūlymai dar nepateikti“, – buvo sakoma biuro pareiškime.

Įprasta praktika

Aukščiausiojo Teismo įsitraukimą į pusketvirtų metų besitęsiančią politinę sagą išprovokavo B. Jonsono žūtbūtinis siekis spalio 31-ąją išvesti šalį iš ES.   

Kritikai tvirtina, kad premjeras penkioms savaitėms sustabdė parlamento darbą siekdamas bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią savo oponentams iš proeuropinės stovyklos mėginti vėl atidėti „Brexit“.    

Vyriausybė atkerta, kad parlamento darbas paprastai stabdomas kasmet, o B. Johnsonas paprasčiausiai nori sudaryti sąlygas pristatyti naują vidaus politikos darbotvarkę po savo pirmtakės Th. May atsistatydinimo liepos mėnesį.   

Bylą nagrinės 11-a iš 12-os Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kad priimant nutartį balsai nepasidalytų po lygiai.  

Teisėjai prieš imdamiesi nagrinėti B. Johnsono sprendimo motyvus pirmiausia turi nuspręsti, ar jie apskritai gali nagrinėti bylą opiu politiniu klausimu.  

Anglijos aukštasis teismas pareiškė, kad tai turi spręsti ne teismai. Tuo tarpu Škotijos aukščiausiasis civilinių bylų teismas nusprendė, kad parlamento darbo įšaldymas yra neteisėtas. 

Davidas Pannickas (Deividas Panikas), atstovaujantis Aukštojo teismo sprendimą apskundusiems aktyvistams, teismo salėje sakė, kad B. Johnsonas paprašė monarchės Elizabeth II (Elzbietos II) sustabdyti parlamento darbą, kad „išvengtų grėsmės, jog parlamentas tuo laikotarpiu imsis veiksmų trukdyti ar pakenkti jo vyriausybės politikai“.   

Londono karalienės Marijos universiteto teisės profesorė Sionaidh Douglas-Scott (Šiona Daglas-Skot) sakė, kad verdiktas gali sukelti didžiulių pasekmių ne tik „Brexit“, bet ir tam, kaip ateityje funkcionuos seniausia pasaulyje parlamentinė demokratija.    

„Jei parlamento darbas sustabdomas ir nėra apsaugos priemonių, valdžių pusiausvyros rodyklė per smarkiai pakryps į vykdomosios valdžios pusę“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.      

Nesėkmės atveju B. Johnsonas gali būti apkaltintas melavęs karalienei Elizabeth II ir spaudžiamas atsistatydinti.    

JK monarchė yra nominali valstybės vadovė ir konstituciškai yra įpareigota elgtis taip, kaip rekomenduoja ministras pirmininkas. 

Verčiau mirtų 

JK įstatymų leidėjai rugsėjo pradžioje suskubo priimti teisės aktą, įpareigojantį premjerą prašyti ES trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jeigu spalio 17-18 dienomis Briuselyje vyksiančiame Bendrijos viršūnių susitikime nebus pasiektas kompromisas.

Tačiau B. Johnsonas pareiškė, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“.

B. Johnsonas tikisi, kad nerimas dėl chaoso, kurį gali sukelti JK pasitraukimas iš ES nesudarius susitarimo, privers jo kolegas Europoje eiti į kompromisą.   

Redaktorius: Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.