2019.06.27 16:19 |Kategorija:  Cover news with delay
BNS nuotr.

Seime neužteko balsų neopagonims suteikti valstybės pripažinimą (papildytas)

papildymai visame tekste, Seimo narių citatos

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Seime ketvirtadienį neužteko balsų suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Už „Romuvos“ pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Šis balsavimas salėje susitiktas dalies parlamentarų plojimais.

Už valstybės pripažinimą „Romuvai“ balsavo „valstiečiai“, prieš ir susilaikė – konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Už „Romuvos“ pripažinimą pasisakę Seimo nariai kvietė kolegas nebijoti kitaip mąstančių, kalbėję prieš ragino nepainioti pasaulėžiūros ir religijos.

„Jeigu mes gerbiame vienas kitą, nuo to viskas ir prasideda. Tikrai kviečiu nuoširdžiai pagalvoti apie kaimyną, draugą, bičiulį, kuris galbūt truputį ir kitaip galvoja nei jūs, bet jis turi tą teisę“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas.

Konservatorių frakcijos atstovas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „niekada nebuvo jokios vieningos universalios baltų religijos“.

„Jei mes šią kultūrinę bendriją pradėsim įteisint kaip religinę, anksčiau ar vėliau mes išplausim visų religinių bendrijų sąvokas ir kiekvieną kultūrinę bendriją galėsime paskelbti religine, o religinę traktuoti kaip kultūrinę“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Liberalas Simonas Gentvilas apeliavo į „Romuvos“ bendruomenės skaitlingumą, priminęs, kad Seimas yra suteikęs pripažinimą ir kur kas mažiau sekėjų turinčioms bendruomenėms.

„Šita bendruomenė turi 5 tūkstančius ir daugiau pasekėjų, priminsiu Seimo nariams, kad Seimas yra pripažinęs Naująją apaštalų bažnyčią, kuri iš viso turėjo 422 sekėjus, arba prieš trejetą metų Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą, kuri turėjo 1852 sekėjus“, – sakė S. Gentvilas.

„Romuva turi atramą visuomenėje, ji registruota prieš 25 metus ir ne man aiškinti, kad jie nėra religinė bendruomenė. Kviečiu toleruoti kitokius, kviečiu nesišaipyti ir pripažinti tuos, kurie yra kitokie ir tiki, kuo mano“, – sakė S. Gentvilas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis ragino atsižvelgti į geopolitinius aspektus, o pagonybės plėtrą Lietuvoje sakė atitinkant Kremliaus interesus.

„Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie bus panaudoti, mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje“, – sakė konservatorius.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Teisingumo ministerija savo išvadoje nurodė, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymėta, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Autorė: Milena Andrukaitytė

politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.