„Brexit“ derybų proveržis ir Airijos klausimas

Londonas, lapkričio 14 d. (AFP-BNS). Proveržis sprendžiant klausimą dėl Airijos sienos atvėrė galimybę parengti „Brexit“ sutarties tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos projektą, bet ta pati problema šį susitarimą dar gali ir sužlugdyti.

Abi pusės praeitais metais susitarė, kad Britanijos sausumos siena su ES nare Airija bet kokiu atveju liks atvira. Tačiau vėliau kelis mėnesius derybininkams nesisekė išspręsti, kaip tai galėtų būti pasiekta.

Galutinis tikslas – suderinti plačios apimties prekybos susitarimą, turintį pašalinti prekių, gabenamų į Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos į Airijos Respubliką arba priešinga kryptimi, tikrinimų prie sienos būtinybę.

Londonas tikisi dėl to susitarti per pereinamąjį laikotarpį, turinti trukti nuo oficialaus išstojimo iš Europos Sąjungos ateinančių metų kovo 29 dieną iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Šiuo laikotarpiu Jungtinės Karalystės ryšiai su Bendrija išliks iš esmės nepakitę.

Tačiau buvo susitarta, kad tuo atveju, jeigu prekybos sutartis nebus parengta, įsigalios apsidraudžiamasis planas (backstop), turintis išlaikyti Airijos sieną atvirą.

Daugelis apžvalgininkų sako, kad ši apsidraudžiamoji priemonė galėtų tapti būsimų ES ir JK ryšių pagrindu. Dėl šios priežasties šiam klausimui skiriama itin daug dėmesio.

Kodėl iškilo ši problema?

Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos, Airijos siena taps ES išorine riba.

Jungtinė Karalystė nori pasitraukti iš bloko muitų sąjungos ir bendrosios rinkos. Tai suponuoja, kad iš vienos teritorijos į kitą keliaujantys žmonės ir prekės turėtų būti tikrinami.

Tačiau tiek Londonas, tiek Briuselis yra įsipareigoję, kad nebus kuriama jokia reali pasienio tikrinimų infrastruktūra – kitaip tariant, realios sienos nebus.

Daugelis baiminasi, kad priešingu atveju gali iškilti pavojus trapiam taikos procesui, užbaigusiam dešimtmečius trukusį smurtą tarp protestantų, palaikančių Britanijos valdžią Šiaurės Airijoje, ir airių katalikų nacionalistų, įsitikinusių, kad Airija turi būti suvienyta.

Gyventojai ir verslo įmonės abipus 500 km ilgio sienos, šiuo metu beveik nepastebimos, taip pat pabrėžia, kad svarbus užtikrinti laisvą prekių ir keleivių judėjimą.

Kokių kyla grėsmių saugumui?

Britanijos ir Airijos kariuomenių pasienio patikros pastai buvo pašalinti pagal 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos susitarimus, iš esmės užbaigusius tris dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje, nusinešusį apie 3,5 tūkst. žmonių gyvybių

Per šį neramumų laikotarpį (The Troubles) pasienyje dažnai būdavo surengiama išpuolių, be to, vyko pelninga kontrabandinė prekyba, padėjusi finansuoti sukarintas grupes.

Policija perspėjo, kad bet kokia nauja reali pasienio infrastruktūra gali tapti disidentų kovotojų grupių, neprisidėjusių prie taikos sutarties, taikiniais.

Ką siūlo abi pusės?

EU siūlomas apsidraudžiamasis mechanizmas numato, kad Šiaurės Airija tam tikru lygiu išliks bloko bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalis. Tai reiškia, kad šioje teritorijoje turėtų galioti ES prekių ir paslaugų kokybės standartai, taip pat turėtų būti taikomi Bendrijos muitų tarifai.

Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) ir jos vyriausybę palaikanti Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP) sakė, kad toks sprendinys būtų nepriimtinas.

Jie argumentavo, kad tokiu atveju Šiaurės Airija faktiškai būtų atskirta nuo likusios JK dalies ir kad reali siena atsirastų Airijos jūroje.

2016 metais 58 proc. Šiaurės Airijos prekių, išvežamų už provincijos ribų, keliavo į kitas Didžiosios Britanijos teritorijas. Šis srautas buvo beveik keturis kartus didesnis negu eksportas į Airijos Respubliką.

Th. May siūlė verčiau sudaryti laikiną muitų susitarimą tarp ES ir visos Britanijos, įskaitant Šiaurės Airiją.

Kas buvo sutarta?

Projekto tekstas dar nėra viešai paskelbtas, bet iš žiniasklaidos pranešimų galima spręsti, kad tiek Londonas, tiek Briuselis padarė nuolaidų.

Kaip pranešama, ES sutiko, kad apsidraudžiamoji priemonė būtų taikoma JK mastu, bet sutartyje esama sąlygų, numatančių Šiaurės Airijos glaudesnius ryšius su bloku.

Tai gali reikšti, kad tarp Šiaurės Airijos likusios Britanijos dalies gabenamų prekių tam tikri tikrinimai turės būti vykdomi.

Ko gera, mainais Britanija sutiko iš dalies laikyti ES taisyklių valstybės pagalbos, konkurencijos, aplinkos apsaugos ir darbuotojų teisių srityje, kad jos verslo įmonės neįgytų nesąžiningo pranašumo Bendrijos įmonių atžvilgiu.

Projektas taip pat apima tam tikrą priežiūros mechanizmą, nors jis, kaip pranešama, neatitinka Britanijos ankstyvųjų reikalavimų nustatyti galutinį terminą ilgalaikiam susitarimui pasiekti arba suteikti teisę vienašališkai iš jo pasitraukti.

Kokia buvo reakcija?

Europos valstybės atidžiai analizuos projekto tekstą, kad nebūtų atvertas kelias apsidraudžiamuoju mechanizmu pažeisti bloko branginamas bendrosios rinkos taisykles.

Tuo metu DUP perspėjo nesutiksianti, kad Šiaurės Airija privalėtų laikytis ES nustatytų prekybos taisyklių arba kad atsirastų kokių nors kliūčių prekybai su likusia Britanijos dalimi.

Th. May Konservatorių partijos euroskeptiškieji nariai taip pat baiminasi, kad šalis bus priversta po „Brexit“ ne vienus metus įstrigs muitų sąjungoje su ES ir negalės pati nustatinėti prekybos taisyklių.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius