2016.12.29 12:00 |Kategorija:  Cover news with delay

Šiemet suaktyvėjusios kapitalo rinkos galimybės vis dar neišnaudojamos - BNS APŽVALGA

Vilnius, gruodžio 29 d. (BNS). „Nasdaq“ Baltijos rinkoje ir Vilniaus biržoje šie metai išsiskyrė kainų augimu, investuotojai taip pat buvo aktyvesni - padidėjo tiek sandorių akcijomis skaičius, tiek jų apyvarta. Nepaisant to, Vilniaus biržoje akcijas kotiruojančių įmonių skaičius mažėjo toliau, o kapitalo rinkos galimybės lėšoms pritraukti vis dar yra menkai išnaudojamos.

„Baltijos šalyse akcijos vis dar išlieka pigesnės nei pasaulyje, bet jų vertinimai turbūt jau artimi istoriniams vidurkiams. Pasakyti, kad pas mus akcijos yra labai pigios, negalima, jos yra normaliai įvertintos ir kitais metais rinkoje turbūt reikėtų tikėtis mažesnės investicijų grąžos nei šiemet“, - BNS sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Vilniaus ir kitų Baltijos šalių biržoms šie metai buvo sėkmingi

Rinkos dalyvių ir analitikų teigiamu, besibaigiantys metai Baltijos šalių akcijų rinkoms buvo geri - daugelio likvidžiausių akcijų kainos judėjo aukštyn, apyvartos taip pat buvo didesnės nei 2015 metais.

„Nasdaq“ Baltijos rinkai 2016-ieji buvo geresni ir teikia optimizmo 2017 metais (....) Viešumoje vis daugiau pasigirsta minčių apie teigiamą vertybinių popierių rinkos įtaką valstybės valdomų įmonių skaidrumui, korporatyviniam valdymui, jų veiklai apskritai – teigiamas valstybės požiūris į kapitalo rinką galėtų padaryti ženklų teigiamą postūmį ir įtaką kapitalo rinkos spartesnei plėtrai šalyje“, - BNS sakė „Nasdaq“ Baltijos rinkos operacijų vadovas Saulius Malinauskas.

„Apskritai vertybinių popierių birža šiemet buvo teigiama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kainų pokyčiai buvo teigiami“, - BNS teigė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Tačiau, pasak jo, palyginti su Rygos ir Talino vertybinių popierių biržomis, investicijų grąžos prasme Vilnius šiemet buvo silpniausias.

„Talinas visada būna likvidžiausias, nors kompanijų skaičiumi yra kukliausias, bet visos įmonės yra nemažos, gana likvidžios ir to užtenka, kad jie būtų lyderiai šiame segmente. Rygos rezultatus lėmė vienkartiniai įvykiai - „Ventspilio naftos“ pasitraukimas iš biržos ir keturiskart brangiau nupirktos akcijos iš smulkiųjų investuotojų, kas lėmė įspūdingą grąžą. Latvija taip pat atliko „Latvijas gaze“ reformą, ir tai buvo didelis įvykis Rygos biržai“, - pabrėžė V.Rūkas.

Anot jo, iš svarbesnių Vilniaus biržos įvykių šiemet galima išskirti „City Service“ delistingavimą ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atėjimą į biržą, taip pat besitęsiančius „Žemaitijos pieno“ pagrindinio akcininko ir smulkiųjų investuotojų nesutarimus dėl planų delistinguoti bendrovę.

„Tie konfliktai įgavo teisinį atspalvį, dalis veiksmo persikėlė į teismus, ir panašu, kad šitas konfliktas persikels į kitus metus“, - teigė V.Rūkas.

V.Plunksnis prie svarbesnių šių metų įvykių priskyrė ir mažėjančias Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“ investicijas Baltijos šalyse.

„Turbūt didžiausias investuotojas į biržines akcijas Baltijos šalyse „East Capital“ mažinosi paketus daugelyje bendrovių. Tai vyko visose Baltijos šalyse, nors Lietuvoje gal buvo ryškiau išreikšta. Daliai akcijų paketų, kurie buvo nelikvidūs, „East Capital“ rado savo specifinius pirkėjus, bet ta tendencija buvo matoma. Tą iš dalies atsvėrė santykinai naujo investuotojo - Norvegijos valstybinio naftos fondo atsiradimas Baltijos šalyse“, - sakė V.Plunksnis.

Pasak jo, kol kas negalima konkrečiai įvardinti, į kokias Lietuvos bendroves yra investavęs Norvegijos fondas, tačiau galima spėti, kad tai buvo likvidžiausios Oficialiojo sąrašo įmonės.

S.Malinauskas taip pat pažymėjo, kad „Nasdaq“ Baltijos rinka šiemet pasipildė keliais naujais nariais - Vokietijos „Joh. Berenberg, Gossler & Co LG“ bei Švedijos „Swedbank“

„Manome, kad tai suteiks daugiau likvidumo Baltijos rinkoje“, - teigė S.Malinauskas.

Papildomo kapitalo per akcijas šiemet pritraukė tik „INVL Baltic Real Estate“

Platinant naujas akcijas, Vilniaus biržoje šiemet papildomo kapitalo pritraukė investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“. Apie ketinimus platinti naujas akcijas dar pernai rudenį skelbė ir viena didžiausių šalyje žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“, tačiau jie šiemet nebuvo įgyvendinti.

„Ženklų, kad įmonės pradeda naudotis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis, yra, bet ši tendencija ryškesnė pas mūsų kaimynus. Lietuvoje viešų akcijų siūlymų, kuriuos būtų įgyvendinusios naujos bendrovės, šiemet nebuvo, tuo metu Estijoje sulaukėme „Baltic Horizon Fund“ ir LHV banko pirminių viešų akcijų siūlymų, Latvijoje akcijas išsiplatino ir biržoje debiutavo „HansaMatrix“, - BNS teigė V.Plunksnis.

V.Rūkas pabrėžė, kad buvo svarstoma galimybė „Baltic Horizon Fund“ pirminį viešią akcijų platinimą (IPO) surengti Vilniuje, tačiau dėl reguliavimo klausimų listingavimo vieta buvo perkelta į Taliną. Anot analitiko, tai yra neigiamas pavyzdys Lietuvai.

Į Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą šiemet įtraukta 16 bendrovių išplatintų obligacijų emisijų - aktyviausias šioje rinkoje buvo Latvijos ABLV, „Rietumu“ ir „Citadele“ komerciniai bankai. Lietuvos įmonės tokia galimybe šiemet nesinaudojo, tačiau alternatyvioje rinkoje „First North“ birželį debiutavo „Modus energija“ obligacijos. „First North“ taip pat listinguojamos Lietuvos įmonių „BnP Finance“ ir „Baltic Mill“ obligacijos.

Kitąmet obligacijų rinkoje ketina debiutuoti valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, planuojanti išleisti 50-100 mln. eurų nominalios vertės obligacijų. Analitikų teigimu, „Lietuvos energijai“ nebus sunku išplatinti emisiją, nes įmonė turi stiprų balansą ir gan nesunkiai prognozuojamus pinigų srautus.

Biržą paliko „City Service“ ir bankrutavusi „Dvarčionių keramika“, debiutavo ESO akcijos

Šiemet akcininkų sprendimu iš „Nasdaq“ Vilniaus biržos pasitraukė Baltijos šalių, Lenkijos ir Ispanijos rinkose dirbanti nekilnojamojo turto priežiūros bendrovė „City Service“ - investuotojų dėmesio nestokojusios įmonės akcijomis nuo gegužės pradžios prekiaujama tik Varšuvos vertybinių popierių biržos Paralelinėje rinkoje, kurioje jos listinguojamas nuo 2015-ųjų lapkričio vidurio.

Pasak V. Rūko, „City Service“ pasitraukimas turėjo neigiamos įtakos Vilniaus biržai.

„Birža nukentėjo, nes tai buvo naujai atėjusi kompanija, kuri, deja, pati ir išėjo. Nuostolis tikrai yra, nes „City Service“, nepaisant jos reputacijos žiniasklaidoje, buvo kokybiška bendrovė, bendravo su investuotojais, rodė augimo ir plėtros potencialą. Jos pasitraukimas yra netektis Vilniaus biržai“, - BNS sakė V.Rūkas.

Spalio pradžioje biržoje nebeliko ir buvusios keraminių plytelių gamintojos „Dvarčionių keramikos“ akcijų - įmonė pralaimėjo beveik dvejus metus trukusią kovą dėl restruktūrizavimo, rugsėjo pabaigoje jai buvo iškelta bankroto byla. Formaliai šiemet iš biržos prekybos sąrašų išbrauktos ir „Lesto“ bei „Lietuvos dujų“ akcijos, o prekyba jomis buvo sustabdyta dar pernai gruodį.

Sujungus „Lesto“ bei „Lietuvos dujas“, buvo įsteigta ESO, kurios akcijos biržoje debiutavo sausio viduryje. Anot V.Rūko, viena didžiausių bendrovių Baltijos šalyse tapusi ESO pateisino investuotojų lūkesčius, taip pat viliamasi, kad ateityje rinkai bus pasiūlyta daugiau įmonės akcijų.

„ESO rezultatai rodo, kad tas darinys pasiteisino - yra galimybė taupyti lėšas, mažinti paslaugos įkainius. Investuotojams taipogi geriau, nes buvo dvi kompanijos, kurios turėjo labai mažą laisvų akcijų skaičių ir pinigine išraiška jos nebuvo didelės, bet kai įmonės susijungė ir darinys tapo vientisas, tas mažas akcijų skaičius tapo likvidesnis, tapo didesniu turtu ir biržos aktyvumui buvo geriau“, - tvirtino V.Rūkas.

„Galbūt toks didesnis darinys (ESO - BNS) galės būti toliau plečiamas biržoje ir bus pasiūlyta daugiau laisvų akcijų“, - pridūrė analitikas.

Biržoje listinguojamų įmonių skaičius kitąmet gali mažėti toliau

Rinkos dalyvių teigimu, šiemet Vilniaus biržoje kotiruojamų įmonių skaičius gali mažėti toliau, tuo tarpu apie ketinimus žengti į biržą yra paskelbusi tik žemės ūkio technikos prekybininkė „East West Agro“.

„Kiekvienais metais iš biržos pasitraukia po kelias bendroves, tad tikėtina, kad ir 2017 metais bus taip pat. Apie tai oficialiai jau paskelbė jau „Vilniaus degtinė“, bet ji yra viena mažiausiai likvidžių bendrovių. Nenustebčiau, jei iš biržos pasitrauktų ir kažkuri iš didesnių įmonių, galbūt tas pats „Žemaitijos pienas“, išsprendęs konfliktą su smulkiaisiais investuotojais“, - sakė V.Rūkas.

Pasak V.Plunksnio, ne pirmus metus besitęsianti biržoje kotiruojamų įmonių mažėjimo tendencija rodo, kad bent jau daliai šalies bendrovių kapitalo iš biržos nereikia.

„Vėlgi, išlieka fundamentalus dalykas, kad savininkui nusprendus parduoti įmonę, šiuo metu už ją brangiau gali sumokėti strateginiai investuotojai nei rinka (...) perkant kontrolinius paketus tos (kainos - BNS) premijos yra reikšmingos. Realiai tikėtis, kad kitąmet į biržą ateis didelės įmonės, yra pakankamai sunku, labiau reikėtų laukti mažesnių įmonių, kurioms reikia kapitalo augimui“, - teigė V.Plunksnis.

„Kitais metais išėjimo galima būtų tikėtis iš nelikvidžių bendrovių, arba įvykus kurios nors įmonės kontrolinio akcijų paketo pardavimui. Bet tokius strateginius sandorius prognozuoti sunku“, - pridūrė jis.

Analitikų teigimu, naujų įmonių pritraukimas į biržą yra ilgas ir tęstinis procesas, todėl nenuostabu, kad kol kas tokiu ketinimus viešai yra išsakiusi vienintelė „East West Agro“, tačiau ir ji akcijas kol kas ketina kotiruoti alternatyvioje rinkoje „First North“.

„Užuomazgų, kad kažkas ateitų kitąmet, kol kas nematyti, išskyrus „East West Agro“, kuri eina į nepagrindinį sąrašą. Tačiau nenustebčiau, kad ateityje „East West Agro“ akcijos gali atsidurti biržos Papildomajame, o gal ir Oficialiajame prekybos sąraše“, - svarstė V.Rūkas.

Aktyvesnio valstybės vaidmens akcijų rinkoje kitąmet nesitikima

Investuotojai daug vilčių sieja su didesniu valstybės kotiruojamų įmonių akcijų skaičiumi, kuris galėtų pastebimai padidinti Vilniaus biržos likvidumą, tačiau analitikai abejoja, kad tai nutiktų jau kitąmet.

„Naujasis finansų ministras (Vilius Šapoka - BNS) yra bene pirmasis ministras, kuris gali ir rodo interesą biržai, kas yra teigiamas veiksmas. Tikėkimės, kad ta ketverių metų kadencija bus pakankamas laiko tarpas, kad pasiektų rezultatus. „Lietuvos energijos“ grupė kokybiškai yra pasiruošusi dalyvauti biržoje platesne apimtimi, galbūt bus pradėta nuo obligacijų išleidimo, o sekantis žingsnis galėtų būti ir akcijų skaičiaus didinimas biržoje“, - tvirtino V.Rūkas.

V.Plunksnis pabrėžė, kad vieneri metai yra pakankamai trumpas laiko tarpas, siekiant parengti valstybės įmones listingavimui biržoje.

„Vyriausybės valdomų įmonių tema išlieka, tik aš manau, kad kitais metais kažkokių valstybės veiksmų akcijų rinkoje mes nepamatysime. Listingavimui reikia pasiruošti, iš esmės pirmas dalykas ko reikia, tai politinės valios, o jos šiuo metu iki galo nesimato (...) Taip pat turime ir diskusiją kas geriau, tarkime, ESO ar ta pati „Lietuvos energija“. Čia vėlgi yra du poliai - vieni investuotojai mėgsta išgrynintus verslus, o kiti mėgsta, kad nebūtų kažkokių interesų konfliktų ir pagrindinė bendrovė būtų kotiruojama“, - svarstė V.Plunksnis.

Jis taip pat pažymėjo, kad „Lietuvos energija“ dar nėra išnaudojusi visų skolinto kapitalo galimybių.

„Investuotojai labiau mėgsta, kai įmonės kapitalą pritraukia kažkokiai plėtrai, nei kad šiuo atveju valstybė (parduodama dalį turimų akcijų - BNS) išsigrynintų lėšas. Todėl logiškiau būtų bandyti leisti ir naują akcijų emisiją, ir tuo pačiu metu parduoti dalį valstybės turimų akcijų. Bet vėlgi, „Lietuvos energijos“ kapitalo struktūra dabar yra tokia, kad bendrovė dar turi galimybių skolintis ir projektus įgyvendinti skolintomis lėšomis“, - sakė V.Plunksnis.

V.Rūko teigimu, iš kitų valstybės valdomų įmonių ateityje biržoje galėtų pasirodyti Klaipėdos uosto, o ilgoje perspektyvoje ir „Lietuvos geležinkelių“ vertybiniai popieriai. Tokios galimybės neatmetė ir V.Plunksnis, tačiau jis taip pat pabrėžė, kad tam prireiks nemažai laiko.

„Tarkime, „Lietuvos geležinkeliams“ dar tikrai reikia labai daug ką susitvarkyti savo viduje“, - pabrėžė V.Plunksnis.

Pagrindiniai „Nasdaq“ Vilniaus biržos 2016 metų rodikliai

Bendra „Nasdaq“ Vilniaus biržos akcijų apyvarta šiemet (iki gruodžio 29-os dienos) siekė 86,377 mln. eurų, iš kurių 73,62 mln. eurų teko (85,2 proc. visos apyvartos) teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijomis. Per metus bendra Vilniaus biržos apyvarta išaugo 15,9 proc., o tik Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų - 8,5 procento.

Vilniaus biržos akcijų apyvarta šiemet sudarė 33,4 proc. (pernai - 27,8 proc.) bendros „Nasdaq“ Baltijos rinkos apyvartos, kuri per metus sumenko 3,6 proc. iki 258,464 mln. eurų. Rygos biržos akcijų apyvarta šiemet smuko 3,3 karto iki 13,751 mln. eurų (5,3 proc. bendros Baltijos rinkos apyvartos), Talino biržos - padidėjo 6,9 proc. iki 158,336 mln. eurų (61,3 proc.).

„Nasdaq“ Baltijos rinkoje sudarytų sandorių akcijomis skaičius šiemet išaugo 6,8 proc. iki 113,4 tūkstančio. Vilniaus biržoje sudarytų sandorių akcijomis skaičius padidėjo 18,1 proc. iki 48,6 tūkst. (42,8 proc. visų Baltijos rinkos sandorių akcijomis), Rygos biržoje - smuko 11,3 proc. iki 14,1 tūkst. (12,4 proc.), Talino biržoje - ūgtelėjo 3,3 proc. iki 50,7 tūkst. (44,7 proc.).

Šiemet didžiausia buvo Šiaulių banko akcijų apyvarta - jų perleista už 22,841 mln. eurų (26,4 proc. visos Vilniaus biržos akcijų apyvartos), daugiau kaip už 10 mln. eurų taip pat parduota „Aprangos“ vertybinių popierių (15,507 mln. eurų, 18 proc. visos apyvartos). Iš kitų įmonių didesnėmis apyvartomis išsiskyrė „Klaipėdos naftos“ (8,696 mln. eurų), „Žemaitijos pieno“ (6,404 mln. eurų), „Linas Agro Group“ (6,195 mln. eurų) ir „Teo LT“ (5,349 mln. eurų) akcijos.

Biržos skelbiamo Omx Vilnius indekso vertė per šiuos metus padidėjo 15,28 proc. iki 560,27 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso Omx Baltic Benchmark - 21,14 proc. iki 785,40 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso Omx Baltic 10 - 18,60 proc. iki 195,86 punkto..

„Nasdaq“ Baltijos reguliuojamos rinkos kapitalizacija gruodžio 28 dieną siekė 6,566 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei šių metų pradžioje.

Autoriai: Mindaugas Samkus, Šarūnas Sabaitis

[email protected], +370 5 205 8520 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, kovo 28

2024.03.28 16:57
Užsienio naujienos 2024.03.28 16:57
2024.03.28 16:00
Lietuvos politika 2024.03.28 16:00
2024.03.28 14:35
Lietuvos politika 2024.03.28 14:35
2024.03.28 13:55
Užsienio naujienos 2024.03.28 13:55