Baltarusiško universiteto Vilniuje donorai aptaria paramos perspektyvas

Vilnius, kovo 10 d. (BNS). Minint baltarusiško Europos humanitarinio universiteto (EHU) dešimtmetį Lietuvoje, donorai Vilniuje ketvirtadienį aptars aukštosios mokyklos vaidmenį Rytų Europos regione, finansinės paramos perspektyvas.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, į ketvirtadienį vyksiančią donorų konferenciją  kviečiami Europos Sąjungos ir kitų valstybių Užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo ministerijų, tarptautinių organizacijų atstovai. Tarp svečių laukiama Europos komisaro švietimui kultūrai, jaunimo reikalams ir sportui Tiboro Navracsicso (Tiboro Navraksikso), Čekijos užsienio reikalų ministro Lubomíro Zaoraleko, Konrado Adenauerio fondo pirmininko Hanso-Gerto Poetteringo (Hanso Gerto Pioteringo) , Estijos užsienio reikalų viceministro Vaino Reinarto ir Latvijos užsienio reikalų valstybės sekretorės Zandos Kalninos-Lukaševicos. Iš viso tikimasi sulaukti apie 30 aukšto rango pareigūnų.

„Donorų konferencija vyks ne tik minint 10-metį, bet ir nubrėžiant gaires ateičiai. Manome, kad turėtų galbūt išsiplėsti aukštosios mokyklos vizija, misija, be abejo, neprarandant to baltarusiško pėdsako“, - BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Anot jo, kaip ir kiekviena autonomija, universitetas patiria iššūkių, taip pat ir dėl vadybos - konferencijoje bus aptarta, kaip bus vykdomas universiteto finansavimas, kaip keisis paramos būdai.

„Tai yra vienas sėkmingesnių, apčiuopiamų projektų. Tai nėra politinis projektas, tai - edukacinė įstaiga, kartu ir Europos mokslo institucija. Tai, kad jis susietas su Baltarusija, yra svarbu“, - kalbėjo ministras.

Buvęs universiteto prorektorius vystymui ir komunikacijai Darius Udrys šią savaitę BNS atsiųstame laiške išsakė nemažai kritikos universiteto vadovybei, ypač prieš metus rektoriumi paskirtam Davidui Pollickui (Deividui Polikui). Nuo 2011-ųjų į universitetą dirbti atėjęs D.Udrys tikino, kad didžiausios EHU problemos buvo akademinės vadybos, darbuotojų lojalumo trūkumas, pataikavimas - darbuotojų priėmimas buvo neorganizuotas, krito ir stojančiųjų skaičius. Taryba esą turėjo reaguoti ir priėmė sprendimą pasamdyti D.Pollicką, pradžioje - kaip konsultantą ir laikiną vadovą, prieš metus jis tapo nuolatiniu rektoriumi.

„Kaip akademinis lyderis, Pollickas neturėjo jokios patirties regione, jo praeitis yra permaininga - neseniai jis miglotomis aplinkybėmis paliko JAV universitetą. Taryba vis atmesdavo klausimus dėl tokio abejotino pasirinkimo“, - rašo D.Udrys.

Jis tikino, jog universitetas iki D.Pollicko atėjimo turėjo subalansuotą biudžetą, tuo metu atėjus D.Pollickui per metus deficitas pasiekė milijoną eurų, nenumatyta, kaip jį padengti - negebėjimas pateikti struktūrinių planų, ir negebėjimas spręsti finansinių problemų, D.Udrio teigimu, išgąsdino donorus: apie pasitraukimą iš EHU patikos fondo esą pranešė Europos Komisija, tai paveikė ir Šiaurės ministrų tarybą, kitus universiteto rėmėjus.

„Pollicko kadencija buvo dovana, kurios galėjo linkėti tik Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kai jo Minske uždarytam universitetui buvo suteikta vieta Vilniuje“, - rašo D.Udrys.

L.Linkevičius sako žinantis, kad universitete planuojamos permainos.

„Bus pasikeitimai ir vadovybėje, vyks natūrali rotacija. Be abejo, būta įvairiuose etapuose įvairių momentų, bet tai nėra kliuvinys“, - sakė ministras.

D.Udrys taip pat turi priekaištų ir dėl „kai kurių šalies atstovų“ pareiškimų, jog universitetas yra „platforma atremti Rusijos propagandai“.

Ministras tikino, kad tai nėra universiteto tikslas, tačiau gebėjimą atsispirti propagandai atlieka pats aukštasis švietimas.

„Tikrai niekada nepolitizuojame šių dalykų, o kad universitetas yra imunitetas propagandai - tai taip: yra švietimas, laisvas žodis. Aukštoji mokykla išleidžia išsilavinusius žmones taip sukurdama imunitetą propagandai“, - BNS sakė ministras.

Kritikos universitetui išsakyta ir prieš metus: 2015-ųjų pradžioje Baltarusijos mokslo, meno ir visuomenės veikėjai ir opozicionieriai kaltino per du dešimtmečius universitetui vadovavusį EHU prezidentą Anatolijų Michailovą kuriant „autoritarinę administracinę sistemą“, kuri verčia šią įstaigą Rusijos penktąja kolona. Tuomet kreiptasi pagalbos į Lietuvos politikus.

1992 metais Minske įkurtas Europos humanitarinis universitetas dėl Baltarusijos režimo spaudimo 2004-aisiais buvo priverstas nutraukti savo veiklą šioje šalyje. Vilniuje aukštoji mokykla veiklą atnaujino 2006 metais. EHU Vilniuje jau baigė 1468 studentai, Minske EHU diplomus gavo apie 800 studentų.

[email protected], +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius