2024.04.20 22:20 |Kategorija:  Cover news
Ruslan Kaniuka / ZUMAPRESS.com

JAV Atstovų Rūmai patvirtino beveik 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-BNS). JAV Atstovų Rūmai šeštadienį patvirtino ilgai lauktą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą, skirtą padėti Ukrainai kovoti su Rusijos plataus masto invazija.

Šiais metais Ukraina iš Jungtinių Valstijų, kurios Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, gavo tik nedidelę paramą, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtiems dalykams pakeisti, o kai kurių respublikonų pasipriešinimas sutrukdė patvirtinti papildomą finansavimą.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kurių skaičius ir ginkluotės atsargos nusileidžia Maskvai, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų.

Įstatymo projektas JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose priimtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymų.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai taip pat patvirtino paramos paketus Izraeliui ir Taivanui, pagalbą Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms pasaulyje.

Visam paketui, sudarančiam apie 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų), dar turės pritarti Senatas, ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tačiau tai laikoma formalumu.

„Atsiliepti į istorijos kvietimą“

V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad nauja Vašingtono pagalba išgelbės tūkstančius gyvybių Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime jis sakė: „Tikimės, kad įstatymams bus pritarta Senate ir jie bus nusiųsti ant prezidento Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“

J. Bidenas gyrė įstatymų leidėjus iš abiejų partijų dėl šeštadienio balsavimų, pabrėždamas, jog „šiuo kritiniu momentu jie susibūrė, kad atsilieptų į istorijos kvietimą.“

„Šis paketas suteiks itin svarbią paramą Izraeliui ir Ukrainai, itin reikalingą humanitarinę pagalbą Gazai, Sudanui, Haičiui ir kitoms vietovėms [...] ir sustiprins saugumą bei stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų žingsnį.

„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat palankiai įvertino JAV Atstovų Rūmų sprendimą.

„Ukraina nusipelno visos įmanomos paramos kovojant su Rusija. Dabar prašome JAV Senato kuo greičiau balsuoti, nes ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Transatlantiniai sąjungininkai vieningai remia laisvę ir demokratiją“, – sakė U. von der Leyen „X“.

Balsavimas pasiuntė „aiškią žinią Kremliui: tie, kurie tiki laisve ir JT chartija, ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones“, sakė Ch. Michelis.

Vokietija irgi pasveikino JAV įstatymų leidėjų sprendimą ir pavadino tai „optimizmo diena“.

„JAV ir Europa kartu stovi laisvės pusėje – prieš Putino teroro karą. Tai optimizmo diena Ukrainai ir Europos saugumui“, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Tuo metu Maskva pasmerkė JAV Atstovų Rūmų pritarimą pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

„JAV karinės pagalbos skyrimas Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pagilins pasaulines krizes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi pagalbą Kyjivui „tiesiogine parama teroristinei veiklai“.

Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.

Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.

Prezidentas J. Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.

„Gyvybiškai svarbi“

Papildomas finansavimas Ukrainai kelis mėnesius buvo stabdomas dėl kai kurių griežtosios linijos respublikonų Atstovų Rūmuose pasipriešinimo.

Tačiau šeštadienį įstatymų leidėjai 311 balsais prieš 112 patvirtino 61 mlrd. dolerių paramą Kyjivui.

Šeštadienį priimtame įstatyme numatyta skirti beveik 14 mlrd. dolerių (13,1 mlrd. eurų) Ukrainos kariuomenės mokymui, aprūpinimui ir finansavimui.

Ukraina taip pat gaus 10 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų) „atleidžiamų paskolų“, skirtų gyvybiškai svarbiai ekonominei ir biudžetinei paramai, įskaitant energetikos ir infrastruktūros sektorius.

Paskolos, o ne dotacijos idėją pasiūlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris išreiškė nuomonę, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti dalyti pinigus.

Tokios paskolos gali būti iš dalies ar visiškai grąžintos arba atidėtos tam tikromis sąlygomis.

Dalis šių pinigų taip pat bus skirta JAV karinėms atsargoms papildyti.

Pentagonas nurodė, kad Ukraina gaus pagalbą neilgai trukus po to, kai jai pritars visas Kongresas.

„Esame pasirengę greitai reaguoti dėl saugumo pagalbos paketo“, kuris greičiausiai apims „tokius dalykus kaip oro gynyba ir artilerijos pajėgumai“, sakė atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis (Petas Raideris).

Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas) teigė, kad nauja karinė pagalba „yra gyvybiškai svarbi tolesniam Ukrainos pasipriešinimui“.

Dėl delsimo jį patvirtinti „Ukraina prarado tam tikrą teritoriją, patyrė papildomų nuostolių ir turėjo mažiau galimybių atremti oro atakas“, sakė jis, pažymėdamas, kad tai taip pat „tikriausiai paskatino Putiną tikėti, kad jis gali įveikti Vakarus ilgame kare“.

„RAND Corporation“ politikos tyrėja Ann Dailey (En Deili) atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms „beviltiškai trūksta 155 mm kalibro artilerijos sviedinių“, be to, „sunkiai sekasi užtikrinti oro gynybą“.

„Jei priešas jus apšaudo iš artilerijos [...] ir jūs neturite pakankamai šaudmenų, kad galėtumėte atsakyti į ugnį [...] labai sunku, jei ne neįmanoma, išlikti gynybinėje pozicijoje – greičiausiai teks persikelti“, – sakė A. Dailey, pažymėdama, kad būtent taip nutiko Avdijivkoje – mieste, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.

Tuo metu oro gynybos trūkumas verčia Ukrainą „priimti nepakeliamus sprendimus, ar palaikyti ir saugoti savo fronto liniją, kad užkirstų kelią tolesniam Rusijos puolimui, ar apsaugoti savo civilius gyventojus ir pramonę“, kuriuos taip pat puola Maskva.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gegužės 30

2024.05.30 12:12
Užsienio naujienos 2024.05.30 12:12
2024.05.30 11:17
Įvairenybės, kultūra 2024.05.30 11:17
2024.05.30 08:37
Lietuvos politika 2024.05.30 08:37
2024.05.30 05:10
Lietuvos politika 2024.05.30 05:10

Trečiadienis, gegužės 29

2024.05.29 15:10
Lietuvos politika 2024.05.29 15:10
2024.05.29 13:07
Įvairenybės, kultūra 2024.05.29 13:07
2024.05.29 12:10
Užsienio naujienos 2024.05.29 12:10
2024.05.29 12:08
Užsienio naujienos 2024.05.29 12:08
2024.05.29 10:54
Užsienio naujienos 2024.05.29 10:54