BNS app
 
 
 
2023.12.01 16:04 |Kategorija:  Cover news
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Veolia“ Vilniui turi grąžinti 83 mln. eurų, savivaldybė „Veoliai“ – 27 mln. eurų (dar papildytas) (nuotraukos)

papildyta 2, nauja 3 pastraipos skiltyje „Bylinėjimasis užtruko 7 metus, keitėsi ieškinio suma“

Vilnius, gruodžio 1 d. (BNS). Vilniaus valdžia arbitražo byloje prisiteisė iš Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ daugiau nei 83 mln. eurų vertės turto ir lėšų, bet galutinė miestui teksianti kompensacija yra dešimt kartų mažesnė nei prašyta.

Savivaldybė penktadienį paskelbė bylinėjimąsi laimėjusi, tačiau „Vilniaus energija“ pabrėžia, jog tarptautinis tribunolas atmetė didžiąją dalį ieškovų reikalavimų. 

Tuo pat metu Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) minėtoms bendrovėms turės išmokėti 26,9 mln. eurų reikalavimų sumos.

Tad galutinė suma sieks 56,1 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT naudai. Miestas ir VŠT Stokholmo arbitražo teismo prašė priteisti 560 mln. eurų kompensaciją. 

83 mln. eurų kompensaciją Vilniui ir VŠT sudaro daugiau nei 61,5 mln. eurų pinigais, įskaitant 3 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, ir 21,5 mln. eurų – turtu.

Pasak savivaldybės, teismas pripažino, kad „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pažeidė nuomos sutarties sąlygas neteisėtai pasisavindami apyvartinius taršos leidimus, taip pat pripažino kitus sutarties pažeidimus.

Pasak miesto pranešimo, tarptautinis tribunolas nustatė, jog 15 metų (2002-2017 metų) Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis buvo pasirašyta ne vartotojų naudai, neapibrėžė aiškių įpareigojimų mažinti šilumos kainas ir leido „Veolia“ bei „Vilniaus energijai“ grąžinti sostinės šilumos ūkį miestui blogesnės būklės nei nuomos pradžioje. 

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, jog tai ypatinga diena.

„Po septynerių metų bylinėjimosi vakar vakare gavom tarptautinio arbitražo sprendimą mūsų ginče su buvusiu VŠT nuomininku „Veolia“ ir jos atstove Lietuvoje „Vilniaus energija“. Vilniaus miestas laimėjo šią bylą, priteista 83 mln. eurų kompensacijos už padarytą žalą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė V. Benkunskas. 

„Tribunolo išvada – kad „Vilniaus energija“ pažeidė šilumos ūkio nuomos sutartį ir už tai turi išmokėti reikšmingą kompensaciją miestui. Atgautos lėšos labai reikalingos centralizuotų šilumos tinklų ir šilumos gamybos įrenginių, kurie buvo apleisti per nuomos „Vilniaus energijai“ laikotarpį, modernizavimui ir šilumos kainų mažinimo strategijai ilguoju periodu“, – pranešime sakė meras.

V. Benkunskas: sutartis buvo nenaudinga vartotojams 

Mero teigimu, teismas įvertino, kad 2002 metais pasirašyta šilumos ūkio nuomos sutartis buvo sudaryta vartotojų nenaudai. 

„Jau tada buvo aišku, kad sutarties nuostatos sukonstruotos taip, kad visa nauda būtų nukreipta ne į tuos tikslus, kuriuos politikai tuo metu advokataudami šitai bylai viešai minėjo, kad bus sumažintos šilumos kainos, modernizuotas ūkis, bet buvo daug neapibrėžtumų, kurie leido visą 15 metų numos laikotarpį piktnaudžiauti savo padėtimi ir tie tikslai net ir pasibaigus nuomos sutarčiai nebuvo pasiekti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.

Anot jo, savivaldybė artimiausiu metu prašys ir išsireikalaus 56,1 mln. eurų kompensacijos iš buvusių šilumos tinklų nuomininkų. Gauti pinigai bus panaudoti šilumos ūkiui pagerinti. 

„Gavome vakar daugiau nei 600 medžiagą, su kuria reikės padirbėti ir visus dalykus susipažinti. Yra ir kitų dalykų, apie kuriuos vėliau pranešime, tame tarpe ir asmenų atsakomybė, kas modeliavo sutartį ir dėjo parašus. Tam tikros vietos nėra pabaigtos, bet visi pinigai, kurie priteisti miestiečiams, jie bus panaudoti šitam sektoriui, vilniečių naudai“, – sakė meras.

„Tai pinigai, kurie grįžta į miestą“, – pridūrė jis.

„Liūdnoji istorijos dalis, kad Vilniaus miestas praleido geriausią laiką daryti investicijas į šilumos ūkį. 15 metų laikotarpis, kuriam buvo Europos Sąjungos paramos lėšos, galimybė modernizuoti mūsų šilumos ūkį greitai, efektyviai, investuoti į trasų atnaujinimą, jis buvo prarastas, nes šilumos tinklų nuomininkas neįvykdė tų įsipareigojimų ir neišpildė lūkesčių, kuriuos visuomenė dėjo“, – sakė Vilniaus savivaldybės vadovas. 

V. Benkunsko teigimu, miesto reikalavimai „Veolia“ ir „Vilniaus energijai“ arbitraže buvo nukreipti į daugelį skirtingų sektorių, tačiau dėl nekokybiškos šilumos ūkio nuomos sutarties savivaldybė prarado galimybes bylinėtis.

„Dėl to, kad ji (sutartis – BNS) buvo tokia kreiva pasirašyta, ne visi reikalavimai įgyvendinti ir arbitražas tą pasakė, kad savivaldybė, sudarydama tokią sutartį, eliminavo savo reikalavimo teisę į kai kuriuos aspektus“, – sakė V. Benkunskas. 

„Mes gavome priteisimą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos, kurie visada buvo deklaruojami, kad jie neteisėtai pasiimami, ir „Vilniaus energija“ iš to uždirbinėjo įspūdingas sumas, tai jie grįžta į mūsų balansą. Taip pat yra 21,5 mln. eurų priteista už tam tikro turto atlyginimą. Čia pagrindinės sumos“, – pridūrė jis. 

„Veolia“ ir „Vilniaus energija“: teismas pripažino mūsų reikalavimų teisėtumą

„Veolia“ ir „Vilniaus energija“ akcentuoja, jog tribunolas atmetė didžiąją dalį savivaldybės reikalavimų.

„Pagal Stokholmo prekybos rūmų taisykles sudarytas arbitražo tribunolas pareiškė vieningą galutinį sprendimą, pripažįstantį „Veolios“ reikalavimų teisėtumą ir atmetantį didžiąją dalį (daugiau nei 95 proc.) Vilniaus savivaldybės ir savivaldybės valdomų VŠT reikalavimų, ypač tų, kurie grindžiami menamais korupciniais veiksmais“, – penktadienį pranešė bendrovės. 

Pasak jų, nepaisant Vilniaus savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolia“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, tribunolas visus šiuos kaltinimus atmetė.

„Galutinis sprendimas taip pat patvirtina ankstesnes Lietuvos institucijų sprendimų išvadas, kurios, atlikus išsamius faktų tyrimus, jau buvo išteisinusios „Veolia“ nuo bet kokios tariamai neteisėtos veiklos“, -– rašoma pranešime.

Pasak „Veolia“ ir „Vilniaus energijos“, arbitražo sprendimas galiausiai „suteikė teisingumą „Veoliai“, kuri 2002-2017 metais Vilniaus šilumos ūkyje diegė moderniausias ir pažangiausias technologijas, kurios leido efektyviai, saugiai ir patikimai aprūpinti šiluma vilniečius“.

„Veolia” tikina per 15 metų į Vilniaus šilumos ūkį investavusi daugiau nei 177 mln. eurų.

Lėšos buvo skiriamos termofikacinių elektrinių atnaujinimui, trasų renovacijai ir šilumos punktams, biokuro vartojimo plėtrai, modernių informacinių technologijų diegimui. 

Pasak „Veolia“ ir „Vilniaus energijos“, Stokholmo arbitražas „Veoliai“ iš jos reikalautų 22 mln. eurų priteisė 11 mln. eurų ir dar apie 16 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų vietoj prašytų 20 mln. eurų bei palūkanas.

„Tai, kad „Veolia“ yra tikroji šio ginčo laimėtoja, patvirtina ir arbitražo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims: „Veolia“ naudai priteista 16 milijonų eurų, tuo metu Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT buvo priteista tik 3 milijonai eurų“, – rašoma pranešime. 

VŠT spręs, kaip panaudoti lėšas 

VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigė, kad bendrovė artimiausiu metu spręs, kaip geriausiai panaudoti per arbitražą atgautas lėšas.

„VŠT vykdo esminius pokyčius diversifikuodama savo veiklą bei nuosekliai įgyvendindama ilgalaikėje strategijoje numatytus tikslus. Pergalė arbitraže leis paspartinti prioritetinius investicijų projektus, kuriais siekiama išplėsti VŠT paslaugų spektrą, minimizuoti poveikį aplinkai ir mažinti šilumos kainas Vilniuje“, – pranešime sakė G. Bakanas.

G. Bakanas sakė, kad planuojamos didelės investicijos.

„15 metų sutartis daug atnešė negerų dalykų, per tą laiką nebuvo investuota įmonei, įmonė buvo nugyventa, praradom daug svarbaus ir reikalingo laiko. Bylos baigtis parodo, kad rezultatas buvo labai negeras ir mes dabar per tuos šešerius metus padarėm žymiai daugiau nei buvo padaryta per 15 metų“, – spaudos konferencijoje teigė VŠĮ vadovas.

„ir toliau planuojame dideles investicijas, kurios leis tiek aplinkosaugine prasme pasiekti geresnių rezultatų, tiek kainos prasme vilniečiams“, – pridūrė jis.

Savivaldybė ir VŠT yra susitarusios, kad ginčo pagrindines išlaidas padengs Liuksemburgo rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“, kuriam sėkmės atveju būtų sumokėtas nuo priteistos ir išieškotos sumos priklausantis mokestis. Pasak V. Benkunsko, sumokėta suma fondui gali siekti 10 mln. eurų. 

„Dar skaičiuosime tikslias sumas, pagal pasirašytą sutartį, jie investavo rizikuodami savo turtu ir suteikdami mums reikalingas išlaidas bylinėjimuisi – 5 mln. eurų, tai pagal pasirašytas formules, grąža turėtų būti dviguba, apie 10 mln. eurų“, – sakė V. Benkunskas. 

Anksčiau skelbta, kad „Profile investment“ turėtų finansuoti 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus valdžia – 1,4 mln. eurų.

Bylinėjimasis užtruko 7 metus, keitėsi ieškinio suma  

Tarptautinio Stokholmo arbitražo tribunolo sprendimas vienoje didžiausių Lietuvos istorijoje tokio pobūdžio bylų penktadienį paskelbtas po septynerius metus trukusio bylinėjimosi.

Arbitražo sprendimai yra nevieši, todėl įprasta, kad juos komentuoja tik bylos šalys. Stokholmo arbitražo sprendimas įsigaliojo iš karto, tačiau šalys dar turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Ieškovėms – savivaldybei bei VŠT – byloje atstovavę teisininkai BNS teigė, jog dabar pagrindinis klausimas, ar atsakovės – „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ – sumokės priteistą sumą, ar ją teks išieškoti priverstinai.    

Arbitrai dar pernai birželį išnagrinėjo Vilniaus valdžios ieškinį „Veoliai“. BNS žiniomis, jo paskelbimo data buvo kelis kartus atidėta.  

Teismo klausymai turėjo vykti dar 2019 ir 2020 metų rugpjūtį–rugsėjį, tačiau abu kartus buvo atidėti: pirmą kartą dėl koronaviruso pandemijos, antrą – „Veolia“ prašymu. Galiausiai liudytojų apklausos įvyko pernai balandžio mėnesį.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų. Jo teigimu, „Veolia“ kontroliuota įmonė „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą. 

Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas. 

Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų, tačiau gavus daugiau informacijos apie „Vilniaus energijos“ ir „Veolia“ veiklą, 2020 metų kovą pranešta, kad savivaldybė ir VŠT siekia iš jų prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigė, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalavo atlyginti 22 mln. eurų.

„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos. 

2017 metais tuometiniai Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.

Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncerno „Icor“ (buvusia „Rubicon group“) atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A. Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis – „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G. Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuvos“ valdyboje.

A.Zuoko ir A. Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį. 

Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.

2016 metų pradžioje „Veolia“ ir jos valdomos įmonės pateikė ieškinį kitam – Vašingtono arbitražui reikalaudamos atlyginti apie 79 mln. eurų žalą dėl, jų teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Energetikos ministerija 2017 metais pateikė priešieškinį arbitražui dėl 240 mln. eurų kompensacijos iš „Veolia“ už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams, bet 2020 metais jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, kur ieškinys dabar ir nagrinėjamas. 

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. 

Autoriai: Roma Pakėnienė, Erika Alonderytė-Kazlauskė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/2921

[email protected], +370 5 205 85 17, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, vasario 28

2024.02.28 19:10
Užsienio naujienos 2024.02.28 19:10
2024.02.28 17:50
Užsienio naujienos 2024.02.28 17:50
2024.02.28 17:14
Užsienio naujienos 2024.02.28 17:14
2024.02.28 16:52
Užsienio naujienos 2024.02.28 16:52
2024.02.28 16:32
Lietuvos politika 2024.02.28 16:32
2024.02.28 15:33
Užsienio naujienos 2024.02.28 15:33
2024.02.28 14:56
Užsienio naujienos 2024.02.28 14:56