2022.06.22 16:09 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Kaliningrado tranzito sankcijos buvo aiškios kovą, sako užsienio reikalų ministras

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 22 d. (BNS). Kaliningrado tranzito sankcijos buvo aiškios kovo mėnesį, o Rusijos grasinimai yra informacinės atakos dalis, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Visa tai nebuvo paslėpta nuo kovo mėnesio. Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, visi atidėjimai buvo vieši, viskas buvo aišku, kas važiuos, kas nevažiuos, vis tai buvo ant stalo padėta“, – trečiadienį po bendro Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Seimo komitetai trečiadienį aiškinosi situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms, Maskvai apkaltinus Lietuvą tranzito ribojimais ir pagrasinus imtis „atsakomųjų veiksmų“.

Ragina nenustebti dėl grasinimų

Užsienio reikalų ministras sako, kad Lietuva neturėtų nustebti dėl Rusijos grasinimų, nes tai yra „agresyvi valstybė, kuri žudo žmones kiekvieną dieną“.

„Ji (Rusija) yra mūsų kaimynė, ji kariauja karą prieš mums draugišką valstybę, prieš mūsų partnerius – Ukrainą, ji žudo žmones kiekvieną dieną, o mes nustembame, kad ji pasako piktesnį žodį. Nenustebkime, gali būti tų piktesnių žodžių, dėl to mes siekėme būti NATO nariais, dėl to mes norime likti NATO nariais, kad Aljansas įsikurtų Lietuvoje su nuolatinėmis pajėgomis, dėl to mes didiname gynybą, ne dėl teorinių pamąstymų, o dėl to, kad turime pavojingą, agresyvų kaimyną“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija pradėjo informacinę ataką siekdama išimčių Vakarų pritaikytoms sankcijoms ir tam negalima pasiduoti, nes „išimtys yra tai, kas silpnina sankcijas“.

„Rusija dėl savo propagandinių tikslų norėjo apkaltinti Vakarus pasiremdama Lietuvos pavyzdžiu. Visa tai, kas buvo pavadinta blokada, tranzito uždarymu, – plienas sudaro mažiau nei vieną procentą visų pervežimų, kurie kerta Lietuvos teritoriją. Visa šita informacinė ataka prieš Lietuvą yra padaryta dėl mažiau negu vieno procento“, – kalbėjo ministras.

Srautai krito dar iki karo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Rusija dar iki karo Ukrainoje ruošėsi galimoms atsakomosioms priemonėms ir mažino krovinių srautus per Lietuvą.

„Jei mes pasižiūrėtume į praėjusių metų pabaigą, į tranzitą iš Rusijos teritorijos į Kaliningrado sritį, šitoj vietoj srautai, palyginti su gegužės mėnesiu, nukritę daugiau negu du kartus, dar iki sankcijų. Srautai pradėjo kristi laikotarpiu dar iki karo pradžios ir tolygiai mažėjo“, – sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, rugpjūčio mėnesį įsigalios sankcijos angliai, bet anglis iš Rusijos į Kaliningradą geležinkeliu per Lietuvą praktiškai nebetransportuojama.

„Ir tai daug pasako, kaip sankcijos buvo suprastos“, – tvirtino M. Skuodis.

Klausiamas, ar į Kaliningradą negali prasprūsti sankcionuojamos prekės, ministras teigė, jog „niekada negalima atmesti galimybės“, nors patikros grandys yra trys: geležinkeliai, finansinės įstaigos ir muitinė.

„Aš tikrai neatmesčiau tikimybės, kad kas nors gali praeiti, bet tada asmenys, kurie atlieka tokį pažeidimą, turės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka. Yra trys patikros grandys: pirmiausia geležinkeliai turi suderinti pervežimus ir jie žiūri dokumentus, kas vežama, antras dalykas, geležinkeliai vykdo pervežimus, kai ateina mokėjimai, kai praleidžia atsiskaitymą, ar viskas gerai, ir trečias, muitinė, mūsų pasienyje tikrinama, kas važiuoja“, – kalbėjo M. Skuodis.

Anot jo, didžiausia tikimybė, kad sankcijos būtų pažeistos gabenant dvejopos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, bet daug žmonių dirba prižiūrint sankcijų įgyvendinimą ir „tikrai nėra šnekų apie kažkokius masinius dalykus“.

Opozicijai nepatinka optimizmas

Opozicijos atstovai po komiteto posėdžio sakė, kad jų abejonės dėl šalies saugumo Maskvai perėjus į grasinantį toną nebuvo išsklaidytos.

„Ar kažkiek bent galime nusiraminti? Tikrai ne, net atvirkščiai, vien ta situacija, kad žinant, kokia eskalacija vysta iš Kaliningrado, kada ji prasidėjo, praėjus tik keturioms, praktiškai penkioms paroms mes susirinkome NSGK apsvarstyti informaciją ir galvoti, ar mes esame pasirengę reaguoti į visas grėsmes, vien tai jau kelia nerimą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis teigė tik iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio išgirdęs atsakymus, kurie leidžia nusiraminti, nes Lietuva pasirengusi atremti galimus Maskvos veiksmus energetikos srityje.

„Karinė žvalgyba akcentuoja, kad situacija kaista, Valstybės saugumo departamentas – kad situacija pavojinga, (...) atsakymus, ar mes pasiruošę, bent aš tik gavau iš energetikos ministro, kad jei atsijungtume nuo elektros, dujų ir taip toliau, mes esame pasirengę ir bent šioje situacijoje esame bent kiek ramesni, visais kitais klausimais aš turiu dar daugiau klausimų“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Man nepatinka, kaip mūsų dabartinė Vyriausybė ir valdantieji į tai reaguoja, tas didelis jų optimizmas man tikrai nesuprantamas“, – teigė opozicijos atstovas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis po komiteto posėdžio sakė, kad keliantieji klausimus dėl Lietuvos saugumo apkaltinami dirbantys Kremliui.

Jis taip pat patvirtino, jog dėl ribojimų Kaliningrado tranzitui Lietuva įgyvendina Europos Komisijos sprendimus, tačiau kėlė klausimą, ar iš principo tokių sankcijų Lietuvai reikėjo siekti, įvertinus galimą Kremliaus reakciją.

„Kai svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, kas gali būti, kaip tai gali būti panaudota atsakant į sankcijas prieš konkrečią valstybę, Lietuva turėjo tai vertinti, galbūt ir įvertino, esame drąsi šalis ir tokį sprendimą priėmėme“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Komiteto vadovas ramina: namų darbai padaryti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas po posėdžio sakė nesutinkantis su opozicijos atstovų nupieštu vaizdu.

„Aš nesutinku su vaizdu, kuris čia buvo nupieštas. (...) Mes vertinome visą paveikslą, bet tą darome reguliariai, nėra taip, kad apie grėsmes kalbame tik šiandien. Be abejo, mes bandome įsižiūrėti, kokie čia būtų jautresni taškai. Mane labai pozityviai nuteikė, mes esame padarę labai daug namų darbų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis išskyrė energetikos sritį, sakydamas kad Lietuvos pozicijos joje yra „labai solidžios“.

„Mūsų pozicijos energetikos sektoriuj, kuris potencialiai galėtų būti tas jautrus taškas, yra labai solidžios, net ir elektros energetikos, kur yra kalbų pasirodžiusių, kad galbūt mus atjunginės nuo BREL sistemos, mes pasiruošę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis taip pat tikėjosi, jog komiteto posėdis išsklaidė abejones dėl Lietuvos vienašališkų sprendimų, o Rusija eskaluoja situaciją tikėdamasi išimčių, kurios devalvuotų pačią sankcijų politiką.

„Išimtys nužudo sankcijas, Rusijos tikslas yra nužudyti sankcijas ir jie dabar specialiai kaitina temperatūrą, eskaluoja tam, kad kažkas nuspręstų padaryti išimčių tiek, kad nužudytų pačių sankcijų idėją. Jei kas nors siūlo šituo keliu eiti, jie iš esmė siūlo rusišką receptą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Paklauskite Rusijos, kas būtų deeskalacija – atšaukti sankcijas. Dabar mes kažkokio patrepsėjimo išsigąstame ir būsime už sankcijų atšaukimą? Tai būtų nerimta. Jų tikslas yra sankcijų devalvacija, per išimtis, per išlygas“, – teigė komiteto vadovas.

Jis taip pat pripažino, kad Vyriausybės komunikacija galėjo būti efektyvesnė ir reakcijos atsakant į Rusijos kaltinimus reikėjo kuo greičiau.

„Komunikacija galėjo būt geresnė, sutinku, bet, manau, kad mes labai aiškiai šiandien atsakėme į klausimą, kad tai europinės politikos dalis, ir dabar aiškiai pasakome, jei kokių nors pretenzijų (Kremliuje) turite, skambinkite į Briuselį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Neveš ir alkoholio

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą, tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Muitinės departamento duomenimis, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, nors  ES, Rusijos ir Lietuvos susitarimuose dėl tranzito nėra numatyta išimčių prekėms ir paslaugoms, kurios gabenamos bet kokiomis sąlygomis, tačiau tai nustatyta reglamentuose. Anot jos, sutarta, kad jokių ribojimų negali būti taikoma būtiniausioms prekėms – maistui, vaistams ir pan.

Autorė Milena Andrukaitytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, rugsėjo 28

2022.09.28 19:09
Užsienio naujienos 2022.09.28 19:09
2022.09.28 18:25
Užsienio naujienos 2022.09.28 18:25
2022.09.28 13:33
Lietuvos politika 2022.09.28 13:33