Didysis septynetas žada niekada nepripažinti Rusijos jėga pakeistų sienų (papildytas)

Vangelsas, Vokietija, gegužės 14 d. (AFP-BNS). Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo niekada nepripažinti Rusijos, įsiveržusios į Ukrainą, mėginimų jėga pakeisti valstybių sienas.

Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną, bet Kyjivo pajėgos sugebėjo atremti pirminį puolimą ir neleisti užimti sostinės. Konfliktas tęsiasi jau ilgiau kaip du mėnesius.

„Niekada nepripažinsime sienų, kurias Rusija mėgino pakeisti karine agresija, taip pat išlaikysime savo įsipareigojimą remti Ukrainos, įskaitant Krymą,  taip pat visų [kitų] valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

Ministrai Vangelso kurorte taip pat susitiko su Ukrainos ir Moldovos diplomatijos vadovais bei Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu).

 Turtingųjų šalių klubo ministrai taip pat pažadėjo išplėsti sankcijas, įtraukiant Rusijai ypač svarbius ekonomikos sektorius, ir toliau aprūpinti Ukrainą ginkluote, kad ji galėtų priešintis Maskvos invazijai.

„Dar kartą patvirtiname savo ryžtą toliau didinti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai, toliau veikiant vieningai“, – sakoma G-7 pranešime. 

Paklausta, ar sąjungininkai nori, kad Rusija taip pat būtų išstumta iš Krymo, kurį ji aneksavo 2014 metais, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad ukrainiečiai turėtų „patys spręsti dėl savo šalies“.

„Tai jų teritorija, ir mes palaikome kiekvieną jų priemonę ir kiekvieną žingsnį, siekiant užtikrinti, kad žmonės Ukrainoje... vėl galėtų gyventi kaip ir visur kitur Europoje – taikiai, bet taip pat saugiai, jų pačių šaliai esant laisvai“, – kalbėjo A. Baerbock, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja G-7.

Koordinuotas atsakas

Vakarų šalys perdavė Ukrainai artilerijos, oro erdvės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų ir kitokios svarbios materialinės paramos, bet Kyjivas spaudžia sąjungininkes pagalbą didinti.

J. Borrellis penktadienį pažadėjo dar 500 mln. eurų ES karinės pagalbos Ukrainai, turinčios padėti atremti Rusijos invaziją.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė paprašęs G-7 konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir perduoti jį Ukrainai.

A. Baerbock pažymėjo, kad Kanada tokių veiksmų jau ėmėsi, bet atkreipė dėmesį, kad Europoje teisinės sąlygos kitokios, todėl reikia ieškoti būdų kliūtims įveikti.

„Jeigu rinktumės šį kelią... tai turėtų būtų daroma būdu, atitinkančiu mūsų įstatymus“, – aiškino vokiečių diplomatijos vadovė.

Karui tęsiantis G-7 užsienio reikalų ministrai taip pat atkreipė dėmesį į šio konflikto didėjantį poveikį skurdesnėms, ypač apsirūpinimo maistu saugumo požiūriu.

„Esame pasiryžę spartinti koordinuotą daugiašalį atsaką, kad išlaikytume pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ir palaikome šiuo atžvilgiu labiausiai pažeidžiamus mūsų partnerius“, – sakoma jų pranešime.

Dar vienas konflikto Ukrainoje didėjančio poveikio pasauliui ženklas buvo G-7 ministrų raginimas Kinijai nemėginti trikdyti baudžiamųjų priemonių, taikomų Maskvai dėl įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Be to, ministrai pasmerkė Baltarusijos vaidmenį per karą Ukrainoje ir paragino Minską liautis talkinti Maskvai.

„Raginame Baltarusiją liautis sudarinėti galimybę Rusijos agresijai ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – rašoma pareiškime.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius