Vokietijos socialdemokratams laimint rinkimus, įsibegėja ginčai dėl kanclerio posto (atnaujintas)

Berlynas, rugsėjo 26 d. (AFP-BNS). Vokietijos socialdemokratai vos matomu skirtumu ėmė pirmauti prieš dešiniuosius sekmadienį vykusiuose rinkimuose, skirtuose paskirti konservatorių deleguotos kanclerės Angelos Merkel įpėdinį, rodo pirminiai rezultatai.

Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.

Visuomeninio transliuotojo paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, jog finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vedama Socialdemokratų partija (SPD) surinko 24,9-25,8 proc. balsų.

Tuo metu A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą (Arminą Lašetą), gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.

Vienuose labiausiai neprognozuojamų Vokietijos rinkimų per pastaruosius dešimtmečius praktiškai įsivyravus lygybei, SPD atskleidė kortas, partijos generaliniam sekretoriui Larsui Klingbeiliui pareiškus, kad jo partija „aiškiai turi mandatą valdyti“.

„Tai bus ilga rinkimų naktis, akivaizdu, – sakė SPD kandidatas į kanclerius O. Scholzas. – Tačiau viena yra aišku: daug piliečių dėjo kryžiuką šalia SPD, nes nori Vyriausybės pasikeitimo ir taip pat nori, kad kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.

Konservatoriams rizikuojant pasiekti blogiausią rinkimų rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, CDU sekretorius Paulis Ziemiakas (Paulis Cymiakas) pripažino, kad „pralaimėjimai yra kartūs, palyginus su praėjusiais rinkimais“ 2017 metais, kai dešinieji surinko 33 proc. balsų.

Tačiau 60-metis A. Laschetas tvirtino, kad vis dar išlieka neaišku, kuri partija laimėjo rinkimus. 

„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – sakė dešiniųjų kandidatas į premjerus.

Sekmadienį vykę rinkimai žymi A. Merkel eros Vokietijoje pabaigą ir įstūmia šalį, daug kieno laikomą stabilumo sinonimu, į politinio neapibrėžtumo erą.

Nei SPD, nei CDU-CSU nesurinkus reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.

Klystkeliai

SPD, seniausia Vokietijos partija, visuomenės apklausose dar prieš kelis mėnesius atrodė taip blogai, kad daugelis nurašė jos galimybes apskritai turėti vietą naujos kadencijos Vyriausybėje.

Tačiau 63-ių O. Scholzas, ne itin spalvingas, tačiau kompetetingas buvęs Hamburgo meras, dabar turi realias galimybes tapti pirmuoju SPD deleguotu kancleriu po Gerhardo Schroederio (Gerardo Šrioderio), palikusio pareigas 2005 metais.

Kitu atveju, Vyriausybei toliau vadovaus konservatoriai, nepaisant to, kad jų rezultatai rinkimuose bus prasčiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Dar vasarą jų kandidatas A. Laschetas buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti didžiausios Europos ekonomikos kancleriu, tačiau politiko populiarumas smuko po virtinės klaidų, įskaitant atvejį, kai vasarą jis buvo užfiksuotas besijuokiantis pagerbiant potvynių Vokietijoje aukas.

Tuo tarpu O. Scholzo, kurio galimybės realiai dalyvauti šiose lenktynėse metų pradžioje atrodė miglotos, reitingai pradėjo augti, išvengus tokių gėdingų klaidų.

Priešrinkiminėms apklausoms rodant A. Lascheto pralaimėjimą, konservatoriai į kovą metė kozirį – A. Merkel.

Nors kadenciją baigianti kanclerė planavo aktyviai nedalyvauti kampanijoje, ji dalyvavo paskutiniame A. Lascheto ture po Vokietiją. Tai paskutinėmis kampanijos dienomis padėjo CDU-CSU kiek atsigriebti po smukusio populiarumo.

Žaliųjų vaidmuo

Nors vokiečiai klimato kaitą prieš rinkimus įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, tai nevirto triuškinamais rezultatais žaliesiems.

Anksčiau šiemet Žaliųjų partijos reitingai šoktelėjo po 40-metės Annalenos Baerbock (Analenos Bėrbok) paskelbimo kandidate į kancleres, o vienu metu ji net buvo populiariausia politine jėga Vokietijoje.

Tačiau po virtinės A. Baerbock klaidų, įskaitant plagijavimo skandalą, žaliųjų pozicijos visuomenės apklausose nusistovėjo ties maždaug 17 procentų.

Nors kanclerio postas žaliesiems tapo nebeįkandamas, partija, tikėtina, turės vaidmenį naujoje Vokietijos vyriausybėje.

Visi statymai, susiję su būsimąja valdančiąja koalicija, žlugo, nes SPD ir konservatoriams gali tekti vėl kartu kurti daugumą, jeigu rinkimuose partijos išties surinks panašų kiekį balsų.

Prieš rinkimus O. Scholzas sakė, kad pageidautų sąjungos su žaliaisiais.

A. Laschetas jau anksčiau siuntė žinutes, kad bandytų kurti koaliciją net jeigu CDU-CSU nelaimėtų rinkimų. Tokiu atveju jam reikėtų tikėtis Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP paramos.

Nors FDP sąjunga su dešiniaisiais pagal politines Vokietijos tradicijas atrodytų logiškesnė nei su centro-kairiaisiais, ši partija gali turėti neproporcingą savo dydžiu vaidmenį padedant tašką diskusijoje, kas vadovaus Vokietijai artimiausiais metais.

Redaktorius Saulius Jakučionis

[email protected], Užsienio naujienų skyrius