Lenkiją trečią vakarą krėtė abortų tvarkos griežtinimo priešininkų protestai

Varšuva, sausio 30 d. (AFP-BNS). Varšuvoje ir kai kuriuose kituose Lenkijos miestuose tūkstančiai protestuotojų penktadienį išėjo į gatves trečią vakarą iš eilės, liedami pykti šalies konservatyvios vyriausybės įgyvendintu teismo sprendimu beveik visiškai uždrausti abortus.

Protestuotojai, nepaisydami apribojimų dėl koronaviruso ir minusinės temperatūros, išėjo į gatves, kai vyriausybė trečiadienį nusprendė suteikti teisinę galią Konstitucinio Tribunolo nutarčiai dėl abortų, paskelbdama jį oficialiajame leidinyje.

Varšuvoje penktadienį vakare demonstrantai mojavo Lenkijos ir su LGBT judėjimu siejamomis vaivorykštės spalvų vėliavomis, taip pat demonstravo raudono žaibo simbolius, naudojamus judėjimo „Strajk Kobiet“ („Moterų streikas“) – pagrindinio šių protestų organizatoriaus.

Protestuotojai nešė plakatus su užrašais „Mano kūnas – mano pasirinkimas“, „Revoliucija turi gimdą“ ir „Jūsų rankos suteptos krauju“.

Kai kurie buvo užsirišę žalias skareles – teisės į abortą aktyvistų simbolį Argentinoje, praeitą mėnesį įteisinusioje teisę nutraukti nėštumą.

Protestai Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose tęsėsi nuo trečiadienio. Ketvirtadienį keli protestuotojai buvo sulaikyti, kai įžengė į kontroversišką nutartį paskelbusio Konstitucinio Tribunolo teritoriją.

Konstitucinis Tribunolas pernai spalį paskelbė, kad esami abortų įstatymai, leidžiantys nutraukti nėštumą vaisiaus sunkaus apsigimimo atveju, prieštarauja konstitucijai.

Ši nutartis reiškia, kad dabar Lenkijoje visi abortai uždraudžiami, išskyrus atvejus, kai moteris pastoja po išžaginimo ar incesto, taip pat kai nėštumas kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.

Katalikiškoje Lenkijoje abortų įstatymai ir anksčiau buvo vieni griežčiausių Europoje.

Iki šiol 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje per metus būdavo teisėtai atliekama mažiau kaip 2 tūkst. nėštumo nutraukimo procedūrų. Moterų grupių skaičiavimu, apie 200 tūkst. moterų nutraukia nepageidaujamą nėštumą nelegaliai arba vyksta į užsienį. 

Vyriausybė gynė teismo nutartį, argumentuodama, kad ji užkirs kelią abortams dėl vadinamųjų eugenikos priežasčių, pavyzdžiui, kai nėštumas nutraukiamas vaisiui diagnozavus Dauno sindromą. Tačiau žmogaus teisių gynėjai sako, kad dėl šio teismo sprendimo moterys bus priverstos tęsti nėštumą net tais atvejais, kai kūdikis gimęs neabejotinai mirs.

Vyriausybė atidėjo minėto nutarimo paskelbimą po visoje šalyje vykusių demonstracijų, vykusių nepaisant apribojimų dėl koronaviruso, draudžiančių mitingus.

Dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ rašančio komentatoriaus Ludwiko Dorno (Liudviko Dorno) nuomone, vyriausybė tikriausiai nusprendė paskelbti teismo sprendimą dabar, kad užtikrintų, jog protestai „išseks“ nespėjus kilti daugiau pykčio vyriausybės atžvilgiu dėl koronaviruso pandemijos valdymo ir vakcinavimo.

„Dabar buvo mažiausiai blogas laikas“, – rašė jis.

L. Dornas taip pat teigė, kad valdančioji dešinioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija gali tikėtis nesutarimų tarp teismo sprendimo oponentų – tiek norinčių platesnių teisių į abortą, tiek palaikančių ankstesnę tvarką.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius