G. Nausėda: po Seimo rinkimų įmanoma ir kairioji, ir dešinioji koalicija (dar papildytas)

papildymai citatomis visame tekste

Vilnius, spalio 13 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad priklausomai nuo Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų gali būti suformuota ir kairioji, ir dešinioji valdančioji koalicija.

Šalies vadovo teigimu, pirmojo turo rezultatai rodo, kad visos galimybės dar yra atviros.

„Koalicijos formavimą palikime po antrojo rinkimų turo. Aš manau, kad šiandien yra atviros galimybės visoms koalicijoms – ir dešiniosioms, ir kairiosioms, ir galbūt net sunkiai įsivaizduojamos koalicijos gali būti įmanomos“, – žurnalistams Tauragėje antradienį sakė prezidentas.

Jo vertinimu, pirmojo turo rezultatus lėmė tai, kad dešiniųjų pažiūrų rinkėjai didmiesčiuose šįkart buvo aktyvesni, nors apskritai daugiau piliečių yra kairesnių pažiūrų.

„Aš manau, kad patys rinkimai, rinkimų rezultatas nepaneigia to fakto, kad Lietuvoje nuo seno yra kalbama, kad yra apylygis skaičius, o gal net šiek tiek daugiau kairiųjų rinkėjų, palyginti su dešiniaisiais rinkėjais, tačiau šį kartą akivaizdžiai buvo matyti, kad dešinieji rinkėjai buvo aktyvesni, ypatingai didieji miestai“, – sakė prezidentas.

„Jie gal labiau matė išreikštą savo lūkesčių įgyvendinimą tam tikrų partijų programose ir jie balsavo. Tai antrajame ture situacija gali pasikeisti, galbūt aktyviau balsuos ir kiti rinkėjai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė besitikintis, kad po rinkimų sudaryta koalicija „sieks Lietuvai pačių geriausių ir kilniausių tikslų“.

„Prezidentas visada bus šalia, visada bus kartu, jeigu matys, kad yra dirbama Lietuvai“, – sakė šalies vadovas.

Jis sakė, kad pasikeitus Vyriausybei nematytų poreikio keisti nusistovėjusią tvarką, kai Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovauja prezidentas.

„Aš manau, kad tai yra nusistovėjusi Lietuvos politinė tradicija ir aš nematau nė vieno argumento, kodėl šitą tradiciją reikėtų keisti“, – sakė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, daugelis partijų pritaria jo gerovės valstybės vizijai – mažinti skurdą ir skirti daugiau dėmesio švietimui.

„Man labai džiugu, kad praktiškai visos partijos atsiliepė į gerovės valstybės šaukinį, tiktai galbūt yra skirtingos tam tikros interpretacijos, bet turbūt sutiksite, kad šiandien nerasime Lietuvoje partijos, kuri pasisakytų už tai, kad skurdo Lietuvoje turi būti daugiau“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, dauguma partijų, taip pat ir naujai patenkančių į Seimą, kalba apie prioritetą švietimui, kas yra itin svarbu siekiant gerovės valstybės, ir sako esąs pasirengęs tarpininkauti siekiant nacionalinio susitarimo dėl švietimo.

„Manau, kad šitoje vietoje ko gero daugelis partijų yra šiandien pribrendusios nacionaliniam švietimo susitarimui, tokius signalus aš jau girdžiu ir esame pasirengę moderuoti šitą procesą tam, kad nacionalinis susitarimas gimtų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sakė nejaučiąs jokios trinties su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lydere Ingrida Šimonyte, su kuria varžėsi prezidento rinkimuose.

„Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip neturiu trinčių ir su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus“, – kalbėjo jis.

Sekmadienį per pirmąjį Seimo rinkimų turą į naują parlamentą pateko šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (25 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,5 proc.), Darbo partija (9,46 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (9,26 proc.), Laisvės partija (9,02 proc.) ir Liberalų sąjūdis (6,79 proc.).

Autoriai: Vaidotas Beniušis, Austėja Masiokaitė-Liubinienė

[email protected], +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius