2020.09.16 11:12 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Sausio 13-osios byloje įrodymų tyrimas neatnaujintas, sakomos baigiamosios kalbos (papildytas)

papildyta informacija apie G. Ivanovo prašymą, naujos 15–17 pastraipos 

Vilnius, rugsėjo 16 d. (BNS). Sausio 13-osios bylą nagrinėjanti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija trečiadienį paskelbė nusprendusi procese neatnaujinti įrodymų tyrimo ir atsakė į kitus pirmajame posėdyje pateiktus prašymus. Po šių sprendimų byloje pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. 

„Įvertinusi visus byloje pateiktus prašymus teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, o visus klausimus spręs pagal byloje jau išsakytas pozicijas ir surinktus duomenis“, – trečiadienį paskelbė kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Ernestas Rimšelis. 

Jis pažymėjo, kad prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) nereikalauja papildomo ir savarankiško įrodymų tyrimo ir pabrėžė, kad į KT teisėjai galės kreiptis bet kuriuo proceso metu, net ir jau išėjus priimti sprendimo. 

E. Rimšelis taip pat pranešė, kad vasario mėnesį mirusio buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo paieška nutraukiama, tačiau baudžiamasis procesas jo atžvilgiu bus tęsiamas. 

„Teismas konstatuoja, kad baudžiamasis procesas D. Jazovo atžvilgiu, nepaisant nustatyto jo mirties fakto, turi būti tęsiamas ir negali būti vertinamas, kaip asmens nuteisimo procesas“, – sakė teisėjas. 

Jo teigimu, baudžiamasis procesas reikalingas siekiant ištirti kitų byloje kaltinamų asmenų veikas, o bet koks sprendimas dabar apribotų teismo galimybę apsispręsti vėlesnėje proceso stadijoje. 

Antradienį vykusiame pirmajame proceso posėdyje taip pat sulaukta prašymų į bylos medžiagą įtraukti pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio knygos „Lemtingi metai“ ištraukas, apklausti jį ir signatarą Zigmą Vaišvilą. 

Teisėjų vertinimu, iš naujo apklausti juos pagrindo nėra, tačiau knygos ištraukos į bylą įtrauktos. 

Taip pat teismas nesutiko iš naujo apklausti karybos eksperto, buvusio Lietuvos kariuomenės vado Jono Andriškevičiaus, nors nuteistųjų gynėjai teigė pirmosios instancijos procese negalėję jam užduoti norimų klausimų. 

„Pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertą pagal visus iš anksto raštu užduotus klausimus, o nušalino tik kelis nereikšmingus klausimus“, – pabrėžė E. Rimšelis. 

Netenkintini ir „abstraktūs ir nekonkretūs“ prašymai procese iš naujo perklausyti ir peržiūrėti vaizdo bei garso įrašus. 

„Žiūrėjimas vien dėl žiūrėjimo teismo salėje, o ne ruošiantis bylai, yra beprasmis ir vilkinantis procesą“, – nusprendė teisėjai. 

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantys teisėjai taip pat atsisakė bandyti liudyti kviesti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Anot jų, tai bandyta daryti ankstesniame procese ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šįkart yra reali galimybė, jog M. Gorbačiovas sutiks duoti parodymus. 

„Tokio prašymo tenkinimas vien dėl teorinių ir hipotetinių galimybių aiškiai vilkintų procesą“, – pasisakė teisėjas. 

Posėdyje svarstytas ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės sulaukusio buvusio sovietų karininko Genadijaus Ivanovo gynėjų prašymas atleisti jį nuo atsakomybės dėl ligos. 

Teisėjų nuomone, jau pirmosios instancijos teismo metu ekspertai nusprendė, kad Lietuvoje šiuo metu esantis ir laisvėje nuosprendžio laukiantis G. Ivanovas neserga pakankamai sunkiai, kad galėtų dėl to išvengti bausmės. Pažymėta, kad pats buvęs karininkas yra sakęs sergantis jau daugiau kaip dešimtmetį. 

„Pats ligų faktas yra neneigiamas, bet jos nesiekia tokio lygio, kuris pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo“, – pabrėžė E. Rimšelis. 

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš viso gautas 61 apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai. Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla yra nagrinėjama keturis šimtus žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. 

59-iems nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų. 

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti. 

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai. 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Autorius Margiris Meilutis

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: