Briuselyje „sužibo viltis“ rasti kompromisą dėl ES biudžeto – šaltiniai (papildytas)

papildyta nuo šeštos pastraipos

Briuselis, vasario 21 d. (BNS). Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti.

BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Pagal kompromisinį pasiūlymą, bendras biudžetas galėtų būti sumažintas apie 20 milijardų eurų, peržiūrint kai kurias programas.

Naują pasiūlymą vadovų diskusijai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) turėtų pateikti penktadienio vakarą.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir mažesnėse šalių grupėse.

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dar dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kuri susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad šis susitikimas buvo skirtas „priminti, kad regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Su žurnalistais Briuselyje G. Nausėda penktadienį kol kas nebendravo. 

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti reikalavimo mažinti biudžetą maždaug 70 mlrd. eurų – nuo 1,07 proc. iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Derybose tradiciškai išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Sanglauda ir žemės ūkis

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis. 

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Autorius Vaidotas Beniušis

[email protected], +370 5 205 85 14, Lietuvos naujienų skyrius