ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS

SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOSE „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.BNS.LT, 2018-11-17); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.15MIN.LT, 2018-11-16); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.STV.LT, 2018-11-16); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.LRYTAS.LT, 2018-11-16); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.SKRASTAS.LT, 2018-11-17); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.VZ.LT, 2018-11-16); „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (WWW.DELFI.LT, 2018-11-16) IR TELEVIZIJOS PROGRAMOSE „ŽINIOS“ (LNK TELEVIZIJA, 2018-11-16) IR „TV3 ŽINIOS“ (TV3 TELEVIZIJA, 2018-11-16) PASKELBTOS INFORMACIJOS

2020 m. lapkričio 16 d. Nr. (SK-133, 2020) SPR-213

Vilnius

Š. m. balandžio 24 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti R. M. (toliau – Pareiškėjas) skundas (skundas patikslintas 2020-06-16) dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (www.bns.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.stv.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.skrastas.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.vz.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-16) (toliau – Publikacijos) ir televizijos programose „Žinios“ (LNK televizija, 2018-11-16) ir „TV3 Žinios“ (TV3 televizija, 2018-11-16) (toliau – Programos) paskelbtos informacijos (toliau – Skundas).

Pareiškėjas Skunde nurodo, kad UAB „BNS“ ir kitos žiniasklaidos priemonės, gavusios duomenų iš prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, paviešino jo asmens duomenis, nurodydamos vardą ir pavardę bei pateikdamos nuotrauką (atvaizdą) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nors ikiteisminis tyrimas buvo tik prasidėjęs ir jo kaltės klausimas teisme nebuvo įrodytas. Pasak Pareiškėjo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pareiškėjas Skunde teigia, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymima, jog privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kita, Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą, o ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kita (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 23 d. nutarimas).

Pareiškėjas nurodo, kad teisės doktrinoje išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės: tai ex officio viešieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys ir trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (pavyzdžiui, savo vaikus nužudžiusi motina ar savižudį išgelbėjęs pareigūnas). Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat apibrėžė viešiesiems asmenims būdingus požymius: 1) šie asmenys dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime; 2) jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pareiškėjas Skunde cituoja ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta viešųjų asmenų sampratą, bei pažymi, kad Europos Žmogaus teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, jog asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą bei nurodo, kad šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai. Pasak Pareiškėjo, jis nėra nei viešasis asmuo, nei trumpalaikis viešasis asmuo, todėl jam negali būti taikomi viešiesiems asmenims būdingi teisės į privatų gyvenimą reikalavimai. Pasak Pareiškėjo, Publikacijose paviešinus jo vardą, pavardę ir pateikiant nuotraukas, buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą ir teisė į tinkamą asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijų paskelbimo metu jis daugiau kaip trejus metus nebuvo susijęs su valstybės tarnyba, užsiėmė verslu, kaip privatus subjektas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis minėtų teisės aktų, teismų praktikos nuostatomis, Pareiškėjas žurnalistų etikos inspektoriaus prašo nustatyti, ar nebuvo pažeista jo teisė į tinkamą asmens duomenų tvarkymą ir esant pagrindui taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) ir asmens duomenų valdytojus (tvarkytojus) prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skunde išdėstytų aplinkybių.

Paaiškinimus žurnalistų etikos inspektoriui UAB „BNS“ vardu dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.bns.lt, 2018-11-17) paskelbtos informacijos pateikė vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) su Pareiškėjo skundu nesutinka ir pažymi, kad Pareiškėjo duomenys paskelbti siekiant atskleisti galimą nusikalstamą veiką – bandymą papirkti Lietuvos karininką. Paaiškinimuose teigiama, kad šios nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę sustiprina tai, kad ji susijusi su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nacionaliniu saugumu, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas gavus karinės žvalgybos informaciją, o galimas nusikaltimas kėsinasi į konstitucinę vertybę, valstybei turėti gerai organizuotą kariuomenę. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atkreipia dėmesį, kad vėlesnio tyrimo metu Pareiškėjas pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, o Šiaulių apygardos teismas jam paskyrė 60 tūkstančių eurų baudą. Paaiškinimuose nurodoma ir tai, kad aprašoma veika susijusi su viešaisiais pirkimais, o viešųjų lėšų naudojimas yra viešojo intereso klausimas bei diskusijose viešojo intereso klausimais žurnalistai turi teisę skelbti asmeninę informaciją. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), informacijos paskleidimas taip pat užtikrino konstitucinio skaidrumo principo įgyvendinimą, kuris yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia (Konstitucinio Teismo 2008 metų vasario 22 dienos nutarimas), o Pareiškėjo skundo tenkinimas darytų esminę neigiamą žalą visuomenės teisei žinoti apie viešųjų reikalų tvarkymą ir nepagrįstai apribotų žiniasklaidos laisvę. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teigia, kad laikantis proporcingumo principo, publikacijoje pateikiama tik ta informacija apie Pareiškėją ir teisės pažeidimą, kuri yra būtina siekiant atskleisti nusikalstamą veiką ir užtikrinti skaidrumą viešųjų reikalų tvarkyme, Pareiškėjo duomenų paskelbimą taip pat pagrindžia visuomeninę reikšmę turinti ankstesnė Pareiškėjo veikla – (duomenys neskelbtini), ypač įvertinus tai, kad ši veikla galėjo turėti įtakos teisės aktų pažeidimams. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažymi ir tai, kad priešingai nei teigia Pareiškėjas, jo atvaizdas paskelbtas nebuvo, nėra jokių papildomų duomenų apie visuomeninės reikšmės neturinčias privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Paaiškinimus UAB „15min“ vardu dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateikė generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teigia, kad publikacijos paskelbimo aplinkybės buvo tokios, kad 2018-11-15 Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) paskelbė pranešimą spaudai apie tai, kad STT Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, jog vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą, taip pat STT paskelbė, jog privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo, o įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Sekančią dieną paaiškėjo, jog įtariamasis yra karininkas, (duomenys neskelbtini), tai 2018-11-16 patvirtino STT atstovė Ramunė Paukštienė.

Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), skundžiamos informacijos viešinimui svarbios aplinkybės, kurias paskelbė STT, buvo tos, kad: STT tyrimą atliko pagal karinės žvalgybos suteiktą informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė 90 tūkstančių eurų kyšiu papirkti Karinių oro pajėgų karininką, kyšis buvo siūlomas siekiant, jog vienai Latvijos bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti neįvardijamą viešojo pirkimo konkursą. Taigi viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teigimu, informacijos rinkimas, rengimas ir skelbimas buvo grindžiamas viešuoju interesu. Paaiškinimuose teigiama, kad Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą bei neteisėtai atskleidė Pareiškėjo asmens duomenis, t.y. be jo sutikimo buvo paskelbti Pareiškėjo vardas, pavardė ir atvaizdas. Su tokiais Pareiškėjo argumentais pateiktuose paaiškinimuose nesutinkama dėl galiojančio reglamentavimo bei nusistovėjusios teismų praktikos privatumo gynimo bylose.

Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), publikacijoje paskelbti privataus pobūdžio informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę, nes egzistuoja teisėtas visuomenės interesas šią informaciją žinoti, kadangi ji yra susijusi su viešuoju interesu t. y. Pareiškėjas buvo įtariamas nusikaltimo, susijusio su viešaisiais pirkimais padarymu, be to, nusikaltimo aplinkybes nustatė Lietuvos žvalgyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos), tokio pobūdžio nusikaltimai yra išties reti ir susiję su svarbiausiomis saugotinomis visuomenės vertybėmis.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pabrėžia, kad įtarimai Pareiškėjui pasitvirtino, byla buvo perduota į teismą, o Pareiškėjas – nuteistas, jam visiškai pripažinus savo kaltę, todėl akivaizdu, jog asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, kuria pažeidė teisės saugomus gėrius, padarė žalą visuomenei ir valstybei, negali tikėtis privatumo. Dėl Pareiškėjo asmens duomenų paskelbimo, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodo, kad publikacija paskelbta visuomenės informavimo priemonėje, visuomenės informavimo (žiniasklaidos) tikslu, analogišką informaciją, paremtą STT ir BNS pranešimais, paskelbė beveik visos žiniasklaidos priemonės, taigi, Pareiškėjo asmens duomenys buvo paskelbti teisėtai ir pagrįstai, esant visuomenės interesui juos žinoti.

UAB „Šiaulių apskrities televizijos“ vardu paaiškinimus dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.stv.lt, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateikė direktoriaus pavaduotoja Daiva Pikturnienė. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodo, kad Pareiškėjas yra minimas, nes jis yra Šiaulių regiono visuomenei žinomas asmuo, (duomenys neskelbtini), šios įmonės veikla labai svarbi Šiauliams ir Šiaulių regionui, tiesiogiai siejama su aerodrome įsikūrusia NATO aviacine baze. Taigi pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), (duomenys neskelbtini), juolab, kad STT pareikšti įtarimai glaudžiai susiję su jo buvusia veikla ir su Lietuvos kariuomene. Viešosios informacijos rengėjas skleidėjas pažymi, kad jeigu būtų skelbiami tik nusikalstamas veikas padariusių asmenų inicialai, nebūtų pasiekiami prevenciniai tikslai viešinant tokias nusikalstamas veikas.

UAB „Lrytas“ vardu paaiškinimus dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, 2018-11-16) pateikė direktorius Tautvydas Mikalajūnas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodo, kad publikacijoje paskelbtą informaciją paviešino naujienų agentūra UAB „BNS“, tai yra nurodyta ir publikacijoje. Paaiškinimuose teigiama, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“ ir naujienų agentūra „BNS“ yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę skelbti minėtos agentūros platinamą informaciją ir pagal šią bendradarbiavimo sutartį už paskelbtos informacijos turinį atsako UAB „BNS“. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teigia, kad publikacijoje buvo paskelbta tuo metu aktuali informacija apie tai, kaip buvo bandoma papirkti Lietuvos karininką, paskelbti duomenys niekaip nepažeidė Pareiškėjo teisės į jo asmens duomenų apsaugą, kadangi jis buvo įtariamas nusikaltimo padarymu, o kaip vėliau paaiškėjo, pateikti kaltinimai pasitvirtino ir jis buvo nuteistas. Nepaisant to, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) informuoja, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) suteikė teisę kiekvienai valstybei narei nusistatyti išimtis, kai asmens duomenys yra tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, Lietuvoje šios išimtys numatytos visam trečiajam Reglamento (ES) 2016/679 skyriui, kuriame nurodomos duomenų subjektų teisės, t. y., teisė reikalauti pašalinti asmens duomenis, apriboti duomenų tvarkymą, teisė nesutikti su asmens duomenų tvarkymu ir kiti. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), kadangi Pareiškėjo paskelbti duomenys buvo publikuoti žurnalistikos tikslais, Pareiškėjo asmens duomenų naudojimas nebuvo pažeistas.

UAB „Šiaulių kraštas“ vardu paaiškinimus dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.skrastas.lt, 2018-11-17) paskelbtos informacijos pateikė direktorius Vladas Vertelis. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškina, kad publikacijoje minimas Pareiškėjas ir publikuota jo nuotrauka todėl, kad jis yra žinomas Šiaulių regiono visuomenei žmogus, (duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose teigiama, kad Šiaulių civilinis oro uostas, (duomenys neskelbtini), yra tarptautinių oro uostų sąraše. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) įmonė, „Šiaulių oro uostas“ yra Šiaulių miesto savivaldybės įmonė, todėl tokio svarbaus ne tik miestui, regionui, bet ir šaliai (duomenys neskelbtini) bei pažymi, kad EŽTT yra konstatavęs, jog asmens visuomenei atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus vertinant asmens viešumą, o Pareiškėjo veikla buvo svarbi viešiesiems reikalams. Paaiškinimuose nurodoma, kad Pareiškėjui viešojo asmens normos taikytinos ir (duomenys neskelbtini), juolab kad STT pareikšti įtarimai glaudžiai susiję su jo buvusia veikla ir su Lietuvos kariuomene. Paaiškinimuose pažymima ir tai, kad 2019 metų spalio mėnesį Šiaulių apygardos teismas Pareiškėją pripažino kaltu dėl mėginimo papirkti aukštas pareigas einantį Lietuvos kariuomenės karininką, jam paskirta 60 tūkstančių eurų bauda.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Verslo žinios“ vardu paaiškinimus dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.vz.lt, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateikė vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teigia, kad skelbiamos informacijos pirminis šaltinis, kaip ir nurodyta yra naujienų agentūra UAB „BNS“. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo ir tai turi reikšmės sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2006; LAT 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Paaiškinimuose taip pat pažymima, kad remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Delfi“ vardu paaiškinimus dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateikė vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Cemnolonskis. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažymi, kad ginčo publikacijos atžvilgiu jis nėra viešosios informacijos rengėjas ir pasak jo, šiuo atveju nekyla abejonių, kad viešosios informacijos rengėja yra informacinė agentūra UAB „BNS“, todėl nurodo, kad publikacijos rengimo aplinkybes Žurnalistu etikos inspektorei išsamiai gali paaiškinti tik ją parengusi informacinė agentūra UAB „BNS“. Paaiškinimuose teigiama, kad nagrinėjamu atveju svarbu, jog ginčo publikacija paskelbta esant aiškiam viešajam interesui ir kad žiniasklaida turi teisę ir pareigą informuoti visuomenę šiuo klausimu. Dėl Pareiškėjo argumento, kad jis nėra viešasis asmuo, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodo, kad tokia Pareiškėjo pozicija prieštarauja LAT išaiškinimui „Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ar eitų pareigų vis dar domina visuomenę“ (LAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017). Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Pareiškėjas kaip vis dar viešasis asmuo nesinaudoja tokia pat privataus gyvenimo apsauga kaip privatus asmuo. Paaiškinimuose teigiama, kad Pareiškėjo asmens duomenys tvarkomi siekiant teisėtų informacinės agentūros UAB „BNS“ ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) interesų, o publikacija parengta ir paskelbta viešojo intereso labui (Reglamentas (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktai). Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažymi, kad Pareiškėjas negali prieštarauti savo asmens duomenų atskleidimui publikacijoje dėl teisėsaugos institucijose atliekamo rezonansinio ikiteisminio tyrimo ir prašo Pareiškėjo Skundą pripažinti nepagrįstu.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vardu paaiškinimus dėl programoje „Žinios“ (LNK televizija, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateikė įgaliotasis atstovas, advokatas Ąžuolas Čekanavičius. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atkreipia dėmesį, kad programoje skundžiama informacija apie Pareiškėją buvo paskelbta tik trumpos bėgančios eilutės forma „(duomenys neskelbtini)“. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), kaip nurodo viešos su duomenų apsauga susijusios konsultacijos žurnalistikos srityje, viešasis interesas kiekvienu atveju yra vertinamas atskirai, tačiau sprendžiant, ar konkrečiu atveju jis egzistuoja, reikia įvertinti, visų pirma, bendrą viešąjį interesą, susijusį su saviraiškos laisve, taip pat aktualu įvertinti specifinį viešąjį interesą konkrečiu analizuojamu klausimu, įsikišimo į privatų gyvenimą laipsnį ir potencialią informacijos skleidimo žalą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pabrėžia, kad apie Pareiškėją paskelbta informacija tenkina viešąjį interesą, nusikaltimų prevencijos, siekio informuoti apie institucijų priimtus sprendimus, padarytas nusikalstamas veikas bei asmens pavojingumą tikslu, informacija apie teismų priimtus sprendimus, vykstančias baudžiamąsias bylas, atliekamus ikiteisminius ir teisminius tyrimus privalo būti vieša. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Pareiškėjui informacijos paskelbimo metu buvo pareikšti įtarimai (tai viešai patvirtino oficialūs šaltiniai, kitose visuomenės informavimo priemonėse buvo skelbiami ir STT komentarai, tai teigia ir pats Pareiškėjas savo skunde). Paaiškinimuose teigiama, kad visuomenė turi teisę žinoti apie įvykusius teisės pažeidimus, vykdomus ikiteisminius tyrimus ir įtariamus asmenis, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę tokią informaciją skelbti. Paaiškinimuose nurodoma, kad Pareiškėjo privačius duomenis (vardą ir pavardę), įtarimų apimtį pirmiausiai paviešino ikiteisminio tyrimo institucijos, kurios pradėjo ir tyrė baudžiamąją bylą. Paaiškinimuose akcentuojama, kad skundžiamame teiginyje bėgančia eilute tiesiog trumpai, be perteklinės informacijos, korektiškai skelbiama viešąjį interesą atitinkanti informacija, jog Pareiškėjas yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Paaiškinimuose teigiama, kad kaip pažymėta LAT praktikoje, tvirtinimai spaudoje negali būti prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese ir būtų nepagrįsta iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) reikalauti savo paskleistą informaciją patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) teigia, kad Skundo nagrinėjimo kontekste yra įvykęs faktas, kuris „iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą“, t. y. kaip matyti iš viešai prieinamų šaltinių, Pareiškėjas buvo nuteistas ir pripažintas padaręs nusikalstamą veiką apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, be kita ko, Pareiškėjui visiškai pripažinus savo kaltę.

Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), ginčo situacijoje Pareiškėjas yra viešasis asmuo, kas sąlygoja tai, kad Pareiškėjo privatumas pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus yra saugomas ir ginamas siauresne apimtimi, papildomai tampa aktualus ir Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 14 str. 3 d. taikymas, numatantis, kad informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Kaip nurodo viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), viešai prieinamais duomenimis Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas – 2003 m. lapkričio mėn. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta Savivaldybės įmonė, kuriai LR Vyriausybės nutarimu suteikta teisė aptarnauti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome, įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, jos pagrindinė veikla – oro uosto eksploatavimas ir oro transporto paslaugos. (duomenys neskelbtini).

Paaiškinimuose pabrėžiama, kad kaip matyti iš visų skundžiamų publikacijų visuomenės informavimo priemonėse, visur apie Pareiškėją buvo skleidžiama informacija kaip apie (duomenys neskelbtini) bei pažymima, kad ir visose publikacijose, kuriose buvo skelbiama apie Pareiškėjo pripažinimą kaltu teismo nuosprendžiu, situacija nepasikeitė. Paaiškinimuose nurodoma, kad apytiksliai praėjus dar metams (skaičiuojant nuo ginčo informacijos paskleidimo), net pats teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, įžvelgė viešąjį interesą paskelbti visuomenei aktualią informaciją pranešimo pavadinimą formuluodamas „(duomenys neskelbtini)“, taigi pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Pareiškėjas būtent dėl savo eitų pareigų, pagrįstai domino visuomenę, nes visose viešose publikacijose tiek informacijos paskleidimo metu, tiek dar ilgai po to visada buvo pristatomas kartu su eitomis pareigomis ar ne tik jomis, kurios jam suteikė viešojo asmens statusą, būtent su eitomis pareigomis Pareiškėjas buvo įvardytas ir programoje bėgančia eilute.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „All Media Lithuania“ dėl programoje „TV3 Žinios“ (TV3 televizija, 2018-11-16) paskelbtos informacijos pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad programoje buvo skelbiama viešąjį interesą turinti informacija, (duomenys neskelbtini). Visuomenė turėjo pagrįstą interesą žinoti apie pareikštus įtarimus Pareiškėjui, kurie, kaip matyti iš vėlesnių pranešimų, pasitvirtino. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), paskelbta informacija nėra privati, ji paviešinta UAB „BNS“ ir buvo skelbiama daugelyje žiniasklaidos priemonių. Paaiškinimuose pažymima, kad programa „TV3 Žinios“ nėra komercinio pobūdžio televizijos programa ir siekiant atskleisti visapusišką informaciją, kurią visuomenė turi žinoti nebuvo pažeista Pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą.

Išnagrinėjęs Pareiškėjo Skundą, atlikęs tyrimą VIĮ, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ), Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos galimai asmens duomenų tvarkymą ir teisę į privatumą pažeidžiančios informacijos.

Teisiniam ginčo vertinimui svarbu atkreipti dėmesį, kad UAB „Delfi“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Verslo žinios“ savo paaiškinimuose nurodė, kad jų paskelbtos publikacijos pirmiausiai buvo paskelbtos naujienų agentūros UAB „BNS“, jose tinkamai nurodytas informacijos šaltinis, taigi šių viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) atžvilgiu turėtų būti taikoma redakcinės atsakomybės išimtis. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pabrėžęs, jog sistemiškai aiškinant VIĮ 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog šio straipsnio nuostatos yra skirtos reglamentuoti redakcinės atsakomybės taikymo klausimą esant situacijai, kai yra paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija (LVAT 2016-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1088-143/2016). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl paskleistos galimai teisę į privatumą, asmens duomenų tvarkymą pažeidžiančios informacijos, taigi VIĮ 54 straipsnio nuostatos, numatančios redakcinės atsakomybės išimtis, negali būti taikomos.

1. Dėl Pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą

Nagrinėjant Pareiškėjo Skundą svarbu rasti balansą tarp asmens duomenų tvarkymo ir saviraiškos laisvės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė gauti ir skleisti informaciją. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises. VIĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo laisvės principas, pagal kurį žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau kartu pažymėta, kad ši laisvė gali būti saistoma tam tikrų ribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini apsaugoti žmonių teises (LVAT 2011-04-28 nutartis byloje Nr. A-62-787/2011).

ADTAĮ 3 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentu (ES) 2016/679) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais ADTAĮ bei Reglamentas (ES) 2016/679 taikytini ne visa apimtimi (ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalis). Tiek VIĮ, tiek ADTAĮ kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 turi būti taikomi kartu, ieškant pusiausvyros tarp juose numatytų teisių.

Asmens duomenų tvarkymas apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai: rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, adaptavimą ar keitimą, išgavą, susipažinimą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimą ar sujungimą su kitais duomenimis, apribojimą, ištrynimą arba sunaikinimą (Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 dalis). Todėl viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) UAB „BNS“, UAB „Šiaulių apskrities televizija“, UAB „Lrytas“, UAB „Verslo žinios“, UAB „Delfi“ paskelbdami Pareiškėjo vardą ir pavardę, UAB „15 min“ ir UAB „Šiaulių kraštas“ paskelbdami Pareiškėjo vardą, pavardę ir atvaizdą bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „All Media Lithuania“ paskelbdami Pareiškėjo pirmą vardo raidę ir pavardę – atliko asmens duomenų tvarkymą.

Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas, o duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų išvardintų principų, ir sugebėti įrodyti, kad jų buvo laikomasi (atskaitomybės principas). Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalis).

Skundo tyrimo metu susipažinus su Publikacijose ir Programose paskelbta informacija nustatyta, kad publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (www.bns.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.stv.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.skrastas.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.vz.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-16) buvo paskelbtas Pareiškėjo vardas ir pavardė, programose „Žinios“ (LNK televizija, 2018-11-16) ir „TV3 Žinios“ (TV3 televizija, 2018-11-16) buvo skelbiama Pareiškėjo vardo pirma raidė ir pavardė, publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.skrastas.lt, 2018-11-17) su kitais Pareiškėjo asmens duomenimis buvo paskelbtas ir Pareiškėjo atvaizdas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien asmens vardo ir pavardės paskelbimo pakanka aiškiai identifikuoti asmenį (LVAT 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2057/2012). Nagrinėjamu atveju asmens duomenų valdytojai (tvarkytojai) nepateikė jokių duomenų, kad būtų gavę Pareiškėjo sutikimą skelbti jo asmens duomenis. Vis dėlto Reglamente (ES) 2016/679 numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad teisėtas duomenų tvarkymas yra tada, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Šiame Reglamento (ES) 2016/679 punkte nurodomas reguliavimas yra kilęs iš Direktyvos „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ Nr. 95/46 (ją pakeitė Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsnio 1 dalies f punkto, kuris numatė, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), iš esmės vertindamas analogišką teisės normą yra nurodęs, jog įtvirtintos dvi kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, t. y., pirma, reikalingumas tvarkyti asmens duomenis siekiant duomenų valdytojo arba trečiųjų asmenų, kuriems duomenys atskleidžiami, teisėtų interesų ir, antra, svarbesnių duomenų subjekto pagrindinių teisių ir laisvių nebuvimas (ESTT 2014-05-13 sprendimas byloje C-131/12 Google Spain SL, Google Inc prieš Anencia Espaniola de Proteccion de Datos). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar duomenų valdytojai (tvarkytojai) siekė teisėtų interesų ir, ar Pareiškėjo teisės nėra viršesnės.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į Pareiškėjo statusą. Nesama ginčo, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Svarbu atkreipti dėmesį, kad Šiaulių oro uostas yra svarbus Lietuvos Respublikos strateginis, karinės reikšmės objektas. VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje numatyta, jog viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo atveju Pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, eitos pareigos yra kriterijus, lemiantis priskyrimą viešiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens viešumas savaime nepasibaigia kartu su pareigų pasibaigimu. Asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, nedidelėje bendruomenėje vis dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys gintini labiau (LAT 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į faktą, kad Publikacijose ir Programose minimos Pareiškėjo eitos pareigos bei į tai, kad Pareiškėjas įtariamas siekęs naudos Latvijos bendrovei taip pat susijusiai su aviacija, t. y. jo buvusia veikla, dėl kurios jis vis dar pagrįstai domina visuomenę, Pareiškėjas šia apimtimi laikomas viešuoju asmeniu, kurio privataus gyvenimo apsaugos ribos siauresnės.

Pabrėžtina, kad Publikacijų ir Programų tikslas buvo atskleisti informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, t. y. paskelbti apie Pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo vardas, pavardė ir atvaizdas skelbiami išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie Pareiškėjo bandymą 90 tūkstančių eurų kyšiu papirkti Karinių oro pajėgų karininką, taip siekiant, kad vienai Latvijos bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą. Pažymėtina, viešųjų lėšų naudojimas yra viešojo intereso klausimas, o papirkimas yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgus į skelbiamų Publikacijų ir Programų kontekstą ir galimai įvykdytą nusikalstamą veiką – Karinių oro pajėgų karininko papirkimą, nagrinėjama informacija yra viešojo intereso klausimas, todėl pagrįstai domina visuomenę. Nagrinėjamu atveju vertinama, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) siekė teisėtų interesų – atskleisti visuomenei viešąjį interesą tenkinančią informaciją bei skelbdami informaciją, kad Pareiškėjas kaip tam tikrą visuomenės dalį vis dar dominantis asmuo, įtariamas karininko papirkimu, objektyviai informavo visuomenę apie galimai padarytą teisei priešingą veiką. Pažymėtina, jog visuomenė turėjo interesą (ir kartu teisę) gauti ne tik žodinę, bet ir vaizdinę informaciją, susijusią su Pareiškėju, kuris, kaip nustatyta, buvo įtariamas nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo nuotrauka buvo skelbiama visuomenės informavimo apie pareikštą įtarimą tikslais. Todėl nors viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbė Pareiškėjo asmens duomenis, tačiau tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti apie nusikalstamą veiką įtariamą asmenį. Įvertinus Publikacijose ir Programose skelbiamą informaciją, laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą.

2. Dėl Pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą gynimo

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Svarstant, ar pažeistas asmens privatumas, neturi reikšmės, ar žinios yra teisingos, t. y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės žinių pobūdis – ar jos neutralaus turinio, ar žemina asmens garbę ar orumą (LAT 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569-06).

VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 45 dalimi, privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Privataus gyvenimo samprata atskleista VIĮ 2 straipsnio 46 dalyje, kurioje nurodoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Paminėtina, jog VIĮ 2 straipsnio 45 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas duomenų, kurie laikytini privataus pobūdžio informacija. Todėl kiekvienu individualiu atveju būtina vertinti, ar tam tikra informacija, atsižvelgiant į jos turinį, laikytina privačia (LVAT 2012-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1460/2012). ). Šiuo atveju vertinant paskleistus Pareiškėjo duomenis, t. y. vardą, pavardę ir atvaizdą VIĮ 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste, daroma išvada, jog paskelbta informacija laikytina privačia.

Asmens privatus gyvenimas visada siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra, t. y. tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. VIĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.

Privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtys numatytos VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje: 1) kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) kai informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Vadovaujantis šiame sprendime nurodyta būtinų faktinių aplinkybių visuma, reikia įvertinti, ar privataus pobūdžio informacijos paskelbimas yra pateisinamas viešuoju interesu. EŽTT savo praktikoje pažymi, jog informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus (EŽTT 2004-05-18 sprendimas byloje Editions Plon prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 58148/00; 2004-06-24 sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00). Visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti smalsumą ar pritraukti skaitytojų dėmesį tam, kad būtų patenkintas visuomenės informavimo priemonės komercinis interesas. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Publikacijose ir Programose skelbiama informacija – aplinkybės, dėl kurių Pareiškėjas įtariamas nusikalstama veika bei tai, kad Publikacijų ir Programų paskelbimo metu Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. EŽTT praktikoje pabrėžiama, jog žiniasklaida vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Nors ji turi neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai – susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių apsauga, žiniasklaidos užduotis vis dėlto yra jos pareigas ir atsakomybę atitinkančiu būdu skleisti informaciją bei idėjas visais viešojo intereso klausimais, įskaitant tuos, kurie susiję su teisingumu (EŽTT 1992-06-25 sprendimas byloje Thorgeir Thorgeirson prieš Islandiją, Nr. 13778/88).

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Tokios veikos nėra apsaugos objektas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, padaręs teisės pažeidimą, ar įtariamas jo darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daroma teisei priešinga veika, o tokiai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Pakartotinai pabrėžtina, kad ginčo Publikacijose ir Programose Pareiškėjo vardas, pavardė ir atvaizdas skelbiamas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie Pareiškėjui pareikštus įtarimus, neatskleidžiamos jokios kitos išimtinai su Pareiškėjo privačiu gyvenimu susijusios aplinkybės. Kaip nurodyta, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie ikiteisminius tyrimus, įtariamus asmenis, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti visuomenę apie tai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinama, kad šiuo atveju egzistuoja teisėtas ir pagrįstas viešasis interesas žinoti, koks konkretus asmuo įtariamas galimai nusikalstama veika, tuo labiau, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pagrįstai domina tam tikrą visuomenės dalį, svarbu ir tai, kad, kaip įtariama, Pareiškėjas naudos siekė taip pat aviacijos versle veikiančiai Latvijos įmonei. Publikacijose ir Programose paskelbti duomenys nebuvo pertekliniai, jais nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo. Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, savo veiksmais prisidėdamas prie veiklos, kuri daro žalą ar kitaip pažeidžia atskirų asmenų interesus, neturi ir negali tikėtis privatumo. Dėl to ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti, o ne Pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą. Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus visas nurodytas aplinkybes Pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas nenustatytinas.

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VIĮ 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, 3 dalies 6 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendė:

1. Pripažinti pareiškėjo R. M. skundą dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (www.bns.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.stv.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.lrytas.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.skrastas.lt, 2018-11-17); „(duomenys neskelbtini)“ (www.vz.lt, 2018-11-16); „(duomenys neskelbtini)“ (www.delfi.lt, 2018-11-16) (toliau – Publikacijos) ir televizijos programose „Žinios“ (LNK televizija, 2018-11-16) ir „TV3 Žinios“ (TV3 televizija, 2018-11-16)paskelbtos informacijos nepagrįstu.

2. Išsiųsti sprendimą R. M., UAB „BNS“, UAB „15min“, UAB „Šiaulių apskrities televizija“, UAB „Lrytas“, UAB „Šiaulių kraštas“, UAB „Verslo žinios“, UAB „Delfi“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „All Media Lithuania“.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų gavimo (paskelbimo) dienos.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė