ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS

SPRENDIMAS DĖL NAUJIENŲ AGENTŪROS BNS INFORMACINIAME PRANEŠIME „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ (BNS, 2019-12-21) PASKELBTOS INFORMACIJOS

2020 m. liepos 29 d. Nr. (SK-7) SPR-153

Vilnius

Š. m. sausio 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjai) skundą dėl naujienų agentūros BNS pranešimo „(duomenys neskelbtini)“ (BNS, 2019-12-21) (toliau – Pranešimas), perpublikuoto visuomenės informavimo priemonėse (www.jp.lt, www.15min.lt, ir kt.). Pareiškėjai tyrimo metu patikslino, kad skundžiama visuomenės informavimo priemonė – UAB „BNS“.

Pareiškėjai skunde teigia, kad buvo pažeista jų privataus gyvenimo apsauga Pranešime atskleidžiant parduoto sklypo konkrečią sumą su jų vardais ir pavardėmis.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško skundo tyrimo, žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „BNS“, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių.

Paaiškinimuose viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė, kad su Pareiškėjų skundu nesutinka. Pažymi, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Mano, kad UAB „BNS“ nepažeidė Pareiškėjų privataus gyvenimo apsaugos, nes pranešime buvo paskelbta viešojo intereso informacija siekiant konstituciškai svarbių tikslų, o informacija apie Pareiškėjus paviešinta laikantis proporcingumo principo, kaip įtvirtinta Lietuvos konstitucinėje doktrinoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Paaiškinimuose nurodoma, kad BNS pranešime pateikiama informacija apie Panevėžio miesto savivaldybės sprendimą įsigyti paplūdimį prie buvusios „Ekrano“ gamyklos tvenkinio. Šis sandoris tiesiogiai susijęs su viešųjų reikalų tvarkymu, nes: a) sprendimą priėmė viešosios valdžios institucija – savivaldybės taryba; b) sandorio objektas turi didelę visuomeninę reikšmę – tai yra neoficialus miesto paplūdimys, o jo tvarkymas be kita ko susijęs su visuomenės saugumu; c) įgyvendinant sandorį naudojami reikšmingi viešieji finansai – daugiau kaip 68 tūkst. eurų. Pagal Europos Tarybos patvirtintas gaires, valdžios institucijų suteiktų įgaliojimų, viešųjų lėšų naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga yra laikomi viešojo intereso klausimais, o diskusijose viešojo intereso klausimais žurnalistai turi teisę paskelbti žmonių asmeninę informaciją (žr. https://rm.coe.int/guidelines-on-safeguardmg-privacv-in-the-media-additions-after-adopti/16808d05a0L). Pažymėtina, kad sandorio suma, kurios atskleidimą ginčija Pareiškėjai, buvo nurodyta viešame Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendime. Apribojimai žiniasklaidai skelbti šią viešą informaciją akivaizdžiai pažeistų konstitucinę teisę skleisti informaciją. Sandorio šalių atskleidimas šiuo atveju užtikrino konstitucinio skaidrumo kaip viešosios valdžios institucijų veiklos principo įgyvendinimą. Skaidrumas suponuoja atskaitingumą bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos iškilus reikalui būtų galima racionaliai motyvuoti, kad kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatyta tvarka ginčyti. Skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe (KT 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Pagal analogiją, anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), šiuo atveju taikytini ir viešųjų pirkimų principai, kurie numato, kad viešumas mažina favoritizmo ir savavališkumo riziką, o informacijos apsauga negali būti piktnaudžiaujama taip, kad pirkimai taptų konfidencialiais pirkėjų ir tiekėjų susitarimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1514/2012).

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teigimu, Pareiškėjų skundo tenkinimas sukurtų visuomenės teisę žinoti ir saviraiškos laisvę ribojantį pavojingą precedentą, neleidžiantį skelbti jokių duomenų apie reikšmingą viešąjį interesą turinčio sandorio šalį, o tai nepagrįstai apribotų skaidrumo principą, sukurtų prielaidas piktnaudžiauti valdžia ir menkinti visuomenės pasitikėjimą valstybe. Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimų viešinimas įgauna dar didesnę visuomeninę reikšmę, įvertinus tai, kad teisėsauga vykdo kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos savivaldybėje, kurie taip pat susiję su viešųjų lėšų naudojimu. Pranešime pateikiama tik būtina minimali informacija apie Pareiškėjus, siekiant užtikrinti skaidrumo ir viešumo principų įgyvendinimą tvarkant viešuosius reikalus. Pabrėžtina, kad Pranešime nėra jokių papildomų duomenų apie Pareiškėjų privataus gyvenimo aplinkybes, asmenines savybes, jie nėra niekaip charakterizuojami, nepateikiami jų atvaizdai. Paaiškinama, kad duomenys buvo gauti teisėtu būdu iš Registrų centro ir naudoti išimtinai tik žurnalistikos tikslais. Pasak viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), privataus gyvenimo apsauga nebuvo pažeista, o Pareiškėjų vardas ir pavardė bei sandorio suma paskelbti teisėtai ir pagrįstai, pranešant visuomenei apie viešą interesą atitinkančius sprendimus.

Išnagrinėjęs Pareiškėjų skundą VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius)

nustatė:

Laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje, VIĮ 3–4 straipsniuose, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

VIĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

Asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie tą asmenį; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą (privataus pobūdžio); 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.

Siekiant visapusiškai įvertinti, ar konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė saviraiškos (informacijos) laisvės ribų, ginčo informacija vertinami atsižvelgiant į Publikacijos kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas, jų loginius ryšius, skunde nurodytą informaciją, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Pranešime paskelbti Pareiškėjų (sklypo savininkų) asmens duomenys – vardai ir pavardės (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien asmens vardo ir pavardės paskelbimo pakanka aiškiai identifikuoti asmenį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2057/2012). Ši informacija laikytina privataus pobūdžio informacija (VIĮ 2 straipsnio 45 dalis) (toliau – privataus pobūdžio informacija), tačiau Pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybei parduoto sklypo sandorio suma (68 200 eurų), kuri viešai prieinama Panevėžio miesto savivaldybės oficialiame interneto tinklalapyje (www.panevezys.lt) (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019-12-19 sprendimas Nr. 1-479), duomenys apie panaudotas savivaldybės biudžeto lėšas ir savaime nėra laikoma privataus pobūdžio informacija apie Pareiškėjus. Toliau atitinkamai pasisakoma dėl privataus pobūdžio, Pareiškėjus identifikuojančios informacijos sklaidos.

Pažymėtina, kad Pareiškėjai nedavė sutikimo Pranešime viešinti privataus pobūdžio informaciją, o šios aplinkybės neginčijo ir pats viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Pranešime privataus pobūdžio informacijos panaudojimas nepatenka į VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kai be asmens sutikimo galimas jo privačių duomenų skelbimas ar panaudojimas, kadangi: 1) informacija nepadėjo atskleisti įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų; 2) informacija nėra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) Pareiškėjai nėra viešieji asmenys. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą.

Pabrėžtina, kad visuomenės informavimas apie įvykusį sandorį galėjo būti ir be Pareiškėjų vardų ir pavardžių paskelbimo. Tokios informacijos skleidimas neatitinka teisėto visuomenės intereso žinoti Pareiškėjų privataus pobūdžio informaciją. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nurodomi skaidrumo, proporcingumo ir viešųjų pirkimų principai negali būti suabsoliutinami. Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas valstybės tarnybos skaidrumo principas aiškintinas atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į jos preambulėje skelbiamą pilietinės visuomenės siekį, konstitucinius pilietiškumo, atviros visuomenės ir socialinės darnos imperatyvus, konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, demokratijos, atsakingo valdymo principus, taip pat konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, suponuojančią, be kita ko, jos, kaip sistemos, viešumą ir atvirumą. Skaidrumo principas yra svarbus Europos Sąjungos teisės principas, įtvirtintas inter alia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (KT 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Proporcingumo principo esmė – įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (KT 2002 m. rugsėjo 19 d., KT 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Pagrindiniai pirkimų principai teigia, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į Pranešimo tikslą ir turinį, matyti, kad šiuo atveju Pranešimo tema yra Panevėžio miesto savivaldybės sprendimas įsigyti paplūdimį (sandorio objektas ir savivaldybės biudžeto lėšos), t. y., viešųjų finansų panaudojimo aplinkybės (reikšmė viešiesiems reikalams). Pažymėtina, kad Pranešimu skaidrumo kaip viešosios valdžios institucijų veiklos principo siekio užtikrinimas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus detalios informacijos apie sandorį – Pareiškėjų vardų ir pavardžių, t. y., išlaikant proporcingumą. Pranešimo kontekste Pareiškėjų tapatybių atskleidimas nėra būtinas, absoliutus a priori duomenų apie sandorį viešinimas, neįvertinant poreikio atskleisti Pareiškėjų duomenis (nesant viešojo intereso), o tik grindžiant bendrų principų egzistavimu, nėra pakankamas argumentas. Tai, kad Pareiškėjų tapatybės nėra nurodomos ir viešai paskelbtame Panevėžio miesto savivaldybės sprendime, savaime nereiškia viešojo intereso atsiradimo ir pareigos informuoti visuomenę neproporcingai (nesant būtinybės) atskleidžiant privačius asmenų duomenis. Tokie veiksmai Pareiškėjų atžvilgiu įsibrauna į jų privatų gyvenimą, be to, sąlygoja kitų duomenų apie juos atskleidimą (pvz., nuosavybės teise turėtą turtą (sklypą), už kokią sumą Pareiškėjai jį pardavė), nors Pranešimas yra ne apie juos (jų veiksmus). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pažymi, jog informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti būtinas socialinis poreikis. Todėl visuomenės interesas gauti informaciją apie asmens privatų gyvenimą bus pagrįstas tik sąlygojamas objektyvios būtinybės tokią informaciją gauti (žinoti). Savo sprendimuose dėl Konvencijos 10 straipsnio pažeidimų EŽTT žodį „būtinas“ (kalbant apie visuomenės teisę gauti informaciją) apibūdina kaip primygtinį socialinį poreikį (angl. pressing social need; 2006 m. gegužės 20 d. teismo sprendimas byloje Raichinov prieš Bulgarija). Nors įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso sampratos, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tai toks visuomenės interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Šiuo atveju teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informacija apie asmens privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Privačių faktų paviešinimas laikomas pagrįstu, kai egzistuoja akivaizdus siekis informuoti visuomenę apie jai aktualius dalykus, esant pagrįstam socialiniam poreikiui tokią informaciją žinoti. Akcentuotina, kad apskritai vien tik viešojo intereso buvimas nesuteikia teisės skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu nėra kitų VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą galėtų būti skelbiama be asmens sutikimo (LVAT 2020-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020). Tyrimo duomenimis, Pareiškėjai buvo kreipęsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) dėl jų vardų ir pavardžių nuasmeninimo. UAB „BNS“ Pareiškėjų duomenų nenuasmenino. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo pareigą atidžiai kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėje ketinamą skelbti ir paskelbtą informaciją, įsitikinti, kad rengiama ir viešai skelbiama informacija nepažeis visuomenės informavimo nuostatų, gauti sutikimą tokią informaciją skelbti. Šių aplinkybių visuma suponuoja, kad konkrečiu atveju pusiausvyra tarp saviraiškos (informacijos) laisvės ir Pareiškėjų teisės į privataus gyvenimo apsaugą buvo pažeista. Konstatuotinas VIĮ 14 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimas.

Vadovaudamasis VIĮ 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalies 1 punktu, inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti (duomenys neskelbtini) skundą dėl naujienų agentūros BNS pranešime „(duomenys neskelbtini)“ (BNS, 2019-12-21) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.

2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „BNS“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalies pažeidimo paskelbiant pranešimą „(duomenys neskelbtini)“ (BNS, 2019-12-21) ir reikalauti jį pašalinti.

3. Išsiųsti sprendimą (duomenys neskelbtini) ir UAB „BNS“.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų gavimo (paskelbimo) dienos.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė