Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.
Lankstus darbas iš pandemijos meto būtinybės tapo daugelio darbuotojų pageidaujamu privalumu, o tuo pačiu ir nemažai diskusijų keliančia praktika. Darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ pernai atliktas nacionalinis Lietuvos dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimas rodo, kad lankstus grafikas ir nuotolinis darbas yra tapęs universaliu darbuotojų lūkesčiu. O bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ Personalo vadovas Mindaugas Šestilo mano, kad dalyje sektorių lankstumo tik daugės, todėl organizacijoms teks išmokti suderinti aukšto darbuotojų produktyvumo ir įsitraukimo siekius su vis mažesniu darbo valandų bei darbo vietos apibrėžtumu.
Lankstaus darbo traukinys įsibėgėjo
Anot M. Šestilo, nors didžioji nuotolinio darbo revoliucija įvyko pandemijos metu, tačiau vis daugiau lankstumo savo darbuotojams organizacijos suteikė ir iki tol. Didėjantis darbdavių dėmesys darbuotojų gerovei ir poreikiams, siekis labiau įgalinti specialistus lėmė poreikį suteikti darbuotojams daugiau laisvės. Ji pasireiškė ne tik galimybe dirbti iš namų ar kitos vietos, bet ir lankstesniu požiūriu į darbo valandas. Darbuotojo indėlis į įmonės sėkmę vis labiau pradėtas matuoti ne išdirbtomis valandomis, o jo sukurta pridėtine verte.
„Šiuo požiūriu lankstumas yra natūrali organizacijų kultūrinės evoliucijos pasekmė. Pandemija pokyčius tik paspartino. Žvelgiant į ateities perspektyvą, kai kuriuose sektoriuose pakankamai lankstumo savo darbuotojams nesuteikiančios įmonės taps mažiau konkurencingos darbo rinkoje. Jau dabar neretai iš kandidatų į tam tikras pozicijas girdime, kad ankstesnę savo darbovietę jie palieka ieškodami daugiau lankstumo. Manau, kad lankstaus darbo traukinys jau yra smarkiai įsibėgėjęs, tad jo nebesustabdysi, o ir matyt nėra reikalo to daryti“, – sako M. Šestilo.
Vienas svarbiausių darbuotojų prioritetų
Darbdavio konkurencingumo įvertinimą atliekančios įmonės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė taip pat mano, kad lankstaus (taip pat ir hibridinio ar nuotolinio) darbo lūkestis jau yra giliai įsišaknijęs ir tikrai išliks. Jos vadovaujamos įmonės atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo virš 3,3 tūkst. įvairių sričių darbuotojų, duomenys rodo, kad nuotolinio darbo ir lankstaus grafiko galimybė nėra itin svarbi tik vyresniems nei 60 metų amžiaus specialistams. Visiems kitiems ji yra tarp 3 svarbiausių prioritetų, iškart po atlygio ir finansinių paskatų. Trumpesnė darbo diena ar savaitė dar nėra toks ryškus poreikis, bet taip pat yra darbuotojų pageidaujamų naudų dešimtuke.
„Įmonės suteikiama galimybė darbuotojui pačiam organizuoti savo darbo laiką ir spręsti, iš kur dirbti, yra reikšmingas organizacijos konkurencingumo veiksnys. Visgi ne visos įmonės yra linkusios suteikti darbuotojų trokštamą lankstumą. Kai kurios to negali padaryti dėl savo veiklos specifikos, tačiau yra nemažai tokių, kurias stabdo konservatyvesnis požiūris į darbo organizavimą ar paprasčiausia inercija, nenoras keisti nusistovėjusių praktikų. Šioms įmonėms gali būti vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti rinkos talentus“, – sako Ž. Valeišienė.
Anot Ž. Valeišienės, kol kas geriausiai darbuotojų lūkesčius dėl lankstaus darbo grafiko darbo Lietuvoje išpildo IT ir finansų sektoriai. Juose veikiančias įmones galima laikyti lankstaus darbo lyderėmis.
Lankstumas ir produktyvumas nėra nesuderinama
Spartus lankstumo, kaip vieno iš pagrindinių darbuotojų poreikių, iškilimas lemia naujus iššūkius darbdaviams. Esminis iš jų yra susijęs su darbuotojų produktyvumu. Taip pat svarbūs ir specialistų bendradarbiavimo bei organizacinės kultūros klausimai. Ieškodamos į juos atsakymų kai kurios įmonės ėmė taikyti tam tikras taisykles, nustatančias, kuriomis savaitės dienomis dirbama iš biuro, o kuriomis iš namų. Visgi, M. Šestilo manymu, toks kompromisas gerokai susiaurina lankstaus darbo sampratą, nespręsdamas su produktyvumu susijusių klausimų.
„Tokie kompromisai ar raginimai pilnai grįžti prie tradicinio darbo biure yra grįsti prielaida, kad nuotolinis darbas lanksčiomis valandomis kenkia darbuotojų produktyvumui, o išties efektyviai dirbti galima tik būnant toje pačioje fizinėje erdvėje su kolegomis. Visgi vien tai, kad darbuotojai bus priversti dirbti iš biuro, savaime neužtikrins aukšto jų produktyvumo. Be to, lankstumas yra daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik galimybę dirbti iš namų ar kitos vietos, bet ir pačiam planuoti savo darbo laiką, neįsispraudžiant į standartinių darbo valandų rėmus“, – sako M. Šestilo.
Svarbu pasitikėti darbuotojais
Anot „Telia Global Services Lithuania“ atstovo, ne paslaptis, kad įvairių „laiko vagių“ yra tiek biure, tiek namuose. Tad produktyvumas priklauso ne tiek nuo darbo vietos, kiek nuo paties darbuotojo įpročių ir individualių savybių, o svarbiausia – atsakomybės už savo rezultatus jausmo. Būtent jį turėtų skatinti ir ugdyti aukštą darbuotojų produktyvumą norinčios užtikrinti įmonės.
„Kalbant apie lanksčias darbo valandas, jos leidžia žmogui išnaudoti patį produktyviausią savo laiką. Kažkam tai galbūt yra ankstyvas rytas, kažkam – vėlyva popietė ar vakaras. Kartais per pora produktyviausių valandų gali nuveikti daugiau nei per visą likusią dieną. Tad nėra didelės prasmės spausti darbuotojų į rėmus ir reikalauti dirbti konkrečiomis valandomis ar iš konkrečios vietos. Svarbu sudaryti sąlygas kiekvienam dirbti pagal savo poreikius, ritmą ir produktyvumo pikus. Juk išdirbtos valandos nėra tikslas pats savaime – svarbiausia pasiektas rezultatas. Be abejo, kalbame apie pozicijas, kuriose dirbti lanksčiai yra įmanoma“, – sako M. Šestilo.
Šestilo manymu, pasitikėjimas darbuotojais yra raktas į sėkmingą lankstaus darbo modelio taikymą. Dėl to pasitikėjimu grįstų santykių tarp darbuotojų ir vadovų kūrimas yra viena iš pagrindinių darbdaviams tenkančių užduočių. Anot eksperto, vadovų ir įmonės pasitikėjimą jaučiantys darbuotojai yra labiau linkę įdėti papildomų pastangų ir siekti aukštesnių rezultatų.
Lankstumas neatsiejamas nuo lyderystės
Ž. Valeišienė sutinka, kad įmonės darbuotojų produktyvumas daugiau priklauso nuo jos organizacinės kultūros ir vadybos principų, nei nuo to, kiek valandų darbuotojai dirba iš biuro, o kiek namuose. Ekspertės manymu, pasitikėjimas ir lyderystė šiuo požiūriu yra vieni svarbiausių veiksnių.
„Yra įmonių, kurios investuoja į darbuotojų stebėjimo įrangą ir siekia savo specialistus kuo labiau kontroliuoti. Tačiau vis daugiau organizacijų renkasi darbuotojus įtraukti ir motyvuoti investuodamos į į vadybinę kokybę bei vadovų ugdymą leidžiančios lyderystės kelią. Kasdienės lyderystės praktikos yra itin svarbios organizacijos produktyvumui, abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių ugdymui. Lankstaus darbo sąlygomis taip pat yra labai svarbūs aiškūs susitarimai su darbuotojais. Jie tampa pagrindu rezultatų vertinimui ir padeda išvengti nesusipratimų bei konfliktų. Kai susitariama, ko iš darbuotojo tikimasi įmonės, funkcijos ir komandos lygmenyse, sudaromos sąlygos dirbti lanksčiai ir produktyviai“, – pažymi Ž. Valeišienė.
Anot Ž. Valeišienės, dirbant lanksčiu darbo grafiku bei nuotoliniu būdu taip pat svarbu išspręsti ir tam tikrus kasdienius praktinius klausimus – pavyzdžiui, apsibrėžti nuotolinių susitikimų planavimo tvarką, nusimatyti efektyvaus grįžtamojo ryšio priemones, vengti šališkumo artumo pagrindu (angl. proximity bias), kai daug laiko biure praleidžiantys darbuotojai automatiškai vertinami geriau nei dalį laiko dirbantys per nuotolį, nepriklausomai nuo jų pasiektų rezultatų. Tai savotiška organizacinė higiena, kuri yra svarbi norint išpildyti darbuotojų turimus lankstumo lūkesčius, nepakenkiant produktyvumui.
Biuras išliks reikalingas
Šestilo pažymi, kad lankstumas nereiškia visiško darbo biure svarbos sunykimo. Bendra fizinė erdvė, kurioje specialistai gali susitikti, bendrauti, keistis idėjomis, patogiai dirbti ir toliau išliks svarbi. Tačiau organizacijos turėtų siekti, kad darbuotojai savo laisva valia rinktųsi dirbti iš biuro, o ne darytų tai per prievartą.
„Biuro aplinka yra nepakeičiama į įmonės gyvenimą siekiantiems įsilieti naujokams ar jaunesniems specialistams, kuriems reikia sparčiai mokytis, įgyti patirties. Dėl to savo darbuotojus skatiname atvykti į biurą, o daugelis tai daro tikrai noriai. Visgi visos komandos savo viduje gali pačios apsibrėžti ir susitarti, kokiais principais dirba ir nusimatyti lankstumo ribas, jei jų reikia. Kitaip tariant, tikime, kad kiekvienu atveju vadovai su savo komandomis ras tinkamiausią sprendimą. Manu, kad tai ir yra tikrasis lankstumas. Toks modelis pasiteisina, tad ir toliau jį taikysime“, – sako M. Šestilo.
Kontaktinis asmuo
Grita Raibužytė
Projektų asistentė
UAB „INK agency“
+3708462267
[email protected]
Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.