Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.
Ar tikrai kultūrinis ugdymas yra tik popamokinė veikla? O galbūt jis gali būti sėkmingai integruojamas į pamokas ir taip tapti puikiu ugdymo įrankiu? Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos” (TŪM) kultūrinio ugdymo srities kūrėjai, remdamiesi tarptautiniais ir Lietuvoje atliktais tyrimais bei dalyje mokyklų vykdoma praktika, siūlo kultūrinį ugdymą įgyvendinti ne tik šalia, bet ir pamokų metu, t.y. pasitelkti kūrybiškus metodus ir kultūros lauko siūlomus resursus pamokose.
„Kultūrinė kompetencija gali žymiai pagerinti mokymosi pasiekimus tiek matematikoje, tiek tiksliuosiuose moksluose, tiek gamtos moksluose. Kultūrinės kompetencijos nereikėtų suprasti siaurai – tai yra mąstymo įrankio įgijimas per kultūrą. Jeigu žmogus mąsto, jeigu jis geba reflektuoti tai, ką suvokė, kokias žinias gavo, jis jau yra įsitraukęs į procesą“, – sako Inga Norkūnienė, Klaipėdos moksleivių kultūrinių kompetencijų ugdymo modelio kūrėja, inovatyvių švietimo metodikų iniciatorė, praktikė, įvairių mokymų kultūros bei švietimo bendruomenėms lektorė.
I. Narkūnienė kartu su Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojų duetu LIANA – Andželika Aleksandravičiūte ir Lina Sirgediene – bei TŪM kultūrinio ugdymo eksperte Živile Etevičiūte dalyvavo TŪM kuriamoje tinklalaidėje „Postūmis: dialogai švietimo pažangai“, kurioje gilinosi į kultūrinio ugdymo ir mokymo proceso sąveiką bei bendradarbiavimo galimybes.
Ilgalaikę patirtį mokykloje turinčių pašnekovių patirtis rodo, kad ugdomųjų procesų mokiniams už klasės ribų organizavimas, pasitelkiant profesionalius kūrėjus, edukatorius, labai paįvairina mokymąsi, motyvuoja mokinius bei pačius mokytojus.
TŪM programoje kultūrinio ugdymo integravimas į ugdymo turinį pirmiausia skatina mokyti ir mokytis kūrybingai. Kūrybingas mokymasis prasideda pirmiausia nuo mokytojo/-os. Mokyklos bendruomenės palaikymas labai svarbus, bet dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnių.
„Visi turime kūrybingumo geną. Kai mokytojai išsilaisvina, supranta, kad visi yra kūrybingi, surasti sąsajų iš tikrųjų nėra taip sudėtinga – tereikia išdrįsti. Kūrybingumo kompetencija – išnaudoti, gebėti pasiimti resursus iš visur, kur tu esi. Kultūrinė kompetencija kalba apie tai, kad žmogus yra atsakingas už pasaulį, kuris jį supa”, – sako I. Narkūnienė.
Kūrybingas mokymasis nėra greitus rezultatus atnešantis procesas, nes kalba eina apie pokytį ne tik mokytojams, mokyklos administracijai, bet ir patiems mokiniams. Idealiu atveju, taikyti kūrybingus mokymosi metodus reikėtų nuo darželio, vėliau estafetę perimtų pradinė mokykla, progimnazija ir gimnazija. Iš kitos pusės, pradėti mokytis kūrybingai niekada nėra vėlu, nes atnešama kitokio mokymosi nauda – akivaizdi.
„Žinoma, neišvengiame ir sunkumų. Vienas jų – laiko ir energijos sąnaudos. Tam, kad suplanuotum įtraukią ugdomąją veiklą, turi apgalvoti ir patikrinti visas detales. Negali tiesiog mintyse sau nusipiešti viziją ir pagalvoti, kad nueisi šen ar ten. Erdves reikia planuoti atsakingai, suprasti, kaip jos padės atskleisti temą, kuo jos pasitarnaus jūsų pamokai. Jei susitinki su žmonėmis, privalai apgalvoti, koks jų indėlis į šią ugdomąją veiklą, ko iš jų tikiesi. Taigi, laiko ir energijos sąnaudos nėra menkos. Džiugi žinia yra ta, kad energija juda, judėjimas – gyvybė, vadinasi, grįžta dvigubai. Telieka pasverti, ko norime. Noras visada nuveda ten, kur širdis gali šypsotis”, – sako L. Sirgedienė.
Taigi, pasiryžimo, pastangų ir kantrybės pirmiausia reiks pačiam mokytojui. Visgi, pamačius rezultatus, kaip tinklalaidėje dalinosi pašnekovės, nebekyla noro grįžti į taip vadinamą tradicinį mokymąsi. Šalia teigiamų aspektų, atsiranda ir dvejonių, girdimi nuogąstavimai, kad mokinius reikia paruošti egzaminams, o ekperimentavimas su kūrybiškumu gali neatnešti gero egzaminų rezultato.
„Neišskirčiau ruošimosi egzaminams ir kultūrinio ugdymo kaip dviejų atskirų dalykų: mokydamasis tiesiog kitaip, kultūroje, tu vis tiek mokaisi tų pačių dalykų. Tai yra suvokimą, apie mąstymo procesus. Tai, kad mes vedame pamokas už mokyklos ribų, ar toje pačioje mokykloje, tik, sakykime, išėjus pasižiūrėti, koks paveikslas kabo mokyklos koridoriuje, sužinoti, kas kuria tą meną, niekaip nėra susijęs su tuo, kad mes nesimokome egzaminams. Mes išeiname lygiai tą pačią programą”, – teigia A. Aleksandravičiūtė.
Kodėl ir kaip pradėti bendradarbiauti su kultūros lauku? Kaip pradėti kūrybiškai žvelgti į mokymosi procesą? Ką reikėtų žinoti, kad šio pokyčio pradžia būtų lengvesnė? Išsamiai apie tai – TŪM tinklalaidėje „Postūmis: dialogai švietimo pažangai“ (vedėja Viktorija Urbonaitė).
Nuoroda į tinklalaidę: „Ką kultūros laukas gali pasiūlyti mokytojams(-ojoms) jų darbe?“ - Tūkstantmečio mokyklų programa (tukstantmeciomokyklos.lt).
Kontaktinis asmuo
Eglė Kirliauskaitė
Komunikacijos ekspertė
Europos socialinio fondo agentūra, Všį
+37065942595
[email protected]
Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.