2024.03.29 15:57 |Kategorija:  Cover news
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

„Valstiečiai“ atšaukia A. Verygos kandidatūrą prezidento rinkimuose, parems I. Vėgėlę (dar papildytas)

papildyta I. Vėgėlės komentaru, naujos 4, 5 pastraipos nuo pabaigos

Vilnius, kovo 29 d. (BNS). Opoziciniai „valstiečiai“ penktadienį nusprendė atsiimti Aurelijaus Verygos kandidatūrą gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose paremti advokatą Igną Vėgėlę, pranešė partija.

„Mes visada akcentavome, kad valdžia mums reikalinga ne dėl postų, o dėl to, kad tai yra instrumentas pasiekti žmones ir pateisinti jų lūkesčius į gerą, saugų ir orų gyvenimą. Todėl galvodami apie prezidento rinkimus ir tai, kad jie turi pasibaigti tradicinių vertybių ir tikrų darbų Lietuvai pergale, privalome padaryti atitinkamą žingsnį – pasitraukti iš šių rinkimų“, – sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba įvertino viešosios nuomonės apklausų duomenis, kuriuose matyti, jog partijos rėmėjų balsai pasiskirsto tarp A. Verygos, I. Vėgėlės ir perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos.

R. Karbauskis teigė, jog partija siekia, kad konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė nepatektų į antrąjį rinkimų turą. Jis paragino ir kitus kandidatus į prezidentus pasekti LVŽS pavyzdžiu.

I. Vėgėlė BNS perduotame komentare dėkojo LVŽS „už politiškai brandų žingsnį, kuriuo siekiama ne vienadienių partinių interesų, o naudos Lietuvai“.

„Tik bendromis jėgomis galime pasiekti tikrą pergalę Lietuvai ir jos žmonėms – laimėti prezidento rinkimus, į Europos Parlamentą išrinkti tinkamus Lietuvos atstovus ir laimėti daugumą Seime. Džiaugiuosi, kad man pavyksta telkti skirtingas opozicines politines jėgas – mano kandidatavimą į prezidento pareigas jau parėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Krikščionių sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“ ir kitos“, – sakė prezidentu siekiantis tapti advokatas.

„Kviečiu jungtis ir daugiau politinių jėgų, kurios negali taikstytis su dabartiniu šalies valdymu bei siekia dirbti Lietuvos žmonių labui. Šis telkimasis yra sąlyga ir įrodymas, kaip pasieksiu tai, ką deklaruoju savo prezidentinėje programoje – su politinių jėgų, kurioms svarbi Lietuvos ateitis, parama Seime“, – pridūrė jis.

Parlamentaras A. Veryga šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė per 36,7 tūkst. rėmėjų parašų, kai kandidatavimui pakanka 20 tūkstančių.

Pasak R. Karbauskio, partijos taryba kviečia A. Verygą vesti LVŽS sąrašą į birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Sąrašas bus tvirtinamas vėliau penktadienį.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 15:55
Užsienio naujienos 2024.03.29 15:55
2024.03.29 15:46
Užsienio naujienos 2024.03.29 15:46
2024.03.29 11:32
Užsienio naujienos 2024.03.29 11:32
2024.03.29 10:30
Užsienio naujienos 2024.03.29 10:30
 
2024.03.27 11:45 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-03-27

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. 

Šių išpuolių sukelta persmelkianti panika per kelias savaites smarkiai išaugino griežtakalbio V. Putino populiarumą. Iš pradžių tai užgožė pagrįstus klausimus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko. Daugelis tų, kurie bandė aiškintis sprogimų paslaptis, atsidūrė kalėjime arba yra negyvi. Tačiau nepatogūs klausimai dėl atakų laiko, prieštaringų ir per ankstyvų viešų pareiškimų, menkų įrodymų ir motyvacijos taip ir liko neatsakyti. Teorija, kad Kremlius prisidėjo prie daugiau kaip 300 žmonių nužudymo arba jį apskritai sumanė, nors ir neįrodyta, dabar yra laikoma pagrindine. 

Neabejotina, kad V. Putino populiarumas grindžiamas jo demonstruojamu griežtumu: teroristai turi tikėtis negailestingo atpildo, o ne nuolaidų. Iš tikrųjų Rusija niekada nesikalba su teroristais, išskyrus tuos atvejus, kai tai daro. 2001 metų lapkritį V. Putino pasiuntinys Viktoras Kazancevas Maskvos oro uoste kalbėjosi su Achmedu Zakajevu, užsienyje gyvenančiu nepriklausomybę remiančio čečėnų lyderio Aslano Maschadovo atstovu. Šios diskusijos – galiausiai bevaisės – tęsėsi vyriausybiniuose svečių namuose.

Tačiau apskritai Rusijos atsakas į terorizmą V. Putino valdymo metais yra kone performatyviai žiaurus, įskaitant pražūtingą dujų panaudojimą įkaitų pilname Maskvos teatre 2002 spalį ir Ingušijoje esančios Beslano mokyklos šturmą panaudojant sunkiąją ginkluotę 2004 metais. Daugybė šimtų žmonių žuvo, kad būtų pagerintas Kremliaus įvaizdis. 

Kremlius taip pat negailestingai reaguoja į kritikus, vykdydamas žudikiškas represijas namuose ir užsienyje. Kituose kontekstuose radioaktyvaus polonio (2006 metais Londone) ir nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ (2018 metais Britanijos Solsberio mieste) panaudojimas būtų laikomi teroristiniais išpuoliais, kaip ir 2014 metais įvykdyti sprogdinimai ginklų sandėliuose Vrbetice Čekijoje. Taip pat būtų traktuojami ir įprastesni Kremliaus kritikų nužudymai Berlyne 2019-aisiais ir Ispanijoje praėjusį mėnesį. Išpuoliai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą – pastaruoju metu Charkive – taip pat būtų laikomi karo nusikaltimais: tam tikra terorizmo rūšimi.

Tam tikra prasme tai veikia. Skleidžiama žinia, kad priešinimasis V. Putinui kenkia sveikatai. Jei būsite sugauti, būsite kankinami ir nužudyti (o pirmiausia galbūt priversti suvalgyti nupjautą savo ausį; toks likimas ištiko vieną iš įtariamųjų dėl praėjusią savaitę įvykdyto kruvino išpuolio koncertų salėje „Crocus City Hall“ Maskvos priemiestyje).

Tačiau kita prasme taip nėra. Jei net ir itin žiaurus elgesys nesulaiko pasipriešinimo, atgrasomasis poveikis susilpnėja. Ukrainos kančios nepaskatino tokių šalių kaip Estija, Latvija ir Lietuva siekti suartėjimo su Kremliumi. Priešingai, jos stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir stato įtvirtinimus. Jos pasirengusios kovoti ir mirti už savo laisvę, net ir prieš didžiulę jėgą. Tai stiprina ir kitų šalių stuburą.

Tas pats pasakytina ir apie Rusiją. Tariamai visagalė FSB nesugebėjo užkirsti kelio naujausiam teroristiniam išpuoliui. Kaip neseniai paskelbtame straipsnyje dienraštyje „The Guardian“ pabrėžė mano kolega iš CEPA  Andrejus Soldatovas, išplitęs nepasitikėjimas turi ardantį poveikį. Saugumiečiai negali pasakyti tiesos valdžiai. O įsibaiminę gyventojai neatskleis naudingos informacijos.

Šios klaidos mažina FSB patikimumą visais lygmenimis. Taip pat represijų atmosfera nesustabdo kai kurių pasipriešinimo elementų. Rusija nesiekia Šiaurės Korėjos politinės, socialinės ir kultūrinės kontrolės lygio. Vietoj to plinta sąmokslo teorijos. Jos apima mintį, kad valdžios institucijos galbūt sudarė sąlygas teroristiniam išpuoliui, kad sukurtų pretekstą dar didesnėms represijoms, mobilizacijai ar kokiam nors kitam politiniam triukui. 

Tokia problema, kai negailestingumas tampa jūsų skiriamuoju bruožu. Tai veikia jūsų reputaciją. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: