2021.10.24 21:27 |Kategorija:  Cover news
BNS nuotr.

Kelmės ir Trakų rajonų merų rinkimai įvyko sklandžiai (papildytas)

papildyta nuo 3-ios pastraipos

Vilnius, spalio 24 d. (BNS). Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrasis turas įvyko be didesnių pažeidimų ar incidentų, sekmadienį pasibaigus balsavimui pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir policija. 

„Rinkimai vyko pakankamai sklandžiai, kaip ir pirmame ture, kažkokių rimtų skundų dėl papirkimų ar dėl šiurkščių Rinkimų įstatymo pažeidimų rinkimų dieną nebuvo fiksuota“, – sekmadienio vakarą spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė. 

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis teigė, kad Kelmėje pareigūnai neužfiksavo jokių incidentų, susijusių su rinkimais ar su viešosios tvarkos pažeidimais rinkimų apylinkėse. 

„Manome, kad rinkimai praėjo civilizuotai“, – spaudos konferencijoje sakė D. Prakuraitis. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis sakė, kad rinkimai praėjo ramiai. 

„Nei administracinės, nei baudžiamosios teisės pažeidimų neužfiksavome“, – kalbėjo jis. 

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovas Laimonas Petreikis sakė, jog stebėtojai vis dėlto nustatė su rinkimų komisijų darbu susijusių pažeidimų. 

„Galėtume išskirti netinkamai antspauduojamas balsadėžes, užfiksavome keletą atvejų, kai ne visi komisijos nariai segėjo pažymėjimus, kai kuriose apylinkėse – tikrai ne daugumoje – komisijos nariai netikrino arba vangiai tikrino rinkėjų asmens dokumentus (...)", – sakė L. Petreikis. 

Tačiau, pasak jo, komisijos daugeliu atveju į pastabas sureagavo ir problemas sprendė geranoriškai.

„Apibendrinant, manome, kad rinkimų skaidrumo fonas šiame ture buvo labai panašus kaip ir pirmame – šiurkščių pažeidimų, kurie darytų įtaką rinkėjų apsisprendimui arba trukdytų jiems išreikšti jų valią, tikrai neužfiksavome“, – sakė L. Petreikis. 

J. Petkevičienė: Trakų aktyvumas nustebino

Antrajame ture iš viso balsavo 35,05 proc. rinkėjų, pirmajame rinkėjų aktyvumas siekė 34,22 proc. 

„Džiugu, kad rinkėjai aktyvūs“, – replikavo VRK pirmininkė J. Petkevičienė. 

Iš anksto antrajame ture šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., o rinkimų sekmadienį iki balsavimo pabaigos – 20 valandos – 26,74 proc. rinkėjų.

Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 20,29 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 29,45 procento.

Trakų rajone bendras aktyvumas siekia 39,81 proc. – iš anksto čia balsavo 7,60 proc., rinkimų dieną – 32,21 proc. rinkėjų.

„Trakai nustebino: jeigu Kelmėje yra 29,5 proc. rinkėjų dalyvavo rinkimuose, tai Trakuose – beveik 40 proc. antrame ture dalyvavo. (...) Paminėčiau kelias Trakų rinkimų apylinkes, tai Senojo Tarpupio, kur dalyvavo daugiau negu 50 proc. rinkėjų (...) Labai nustebino Paluknio rinkimų apylinkė, nes iš ten registruotų daugiau kaip tūkstančio rinkėjų į rinkimus atėjo per 47 proc. rinkėjų – tai didelis aktyvumas“, – sakė VRK pirmininkė. 

Kelmėje turi teisę rinkti 23 tūkst. 801 rinkėjas, o Trakuose – 27 tūkst. 966 rinkėjai. 

Trakuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius.

Kelmėje – savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Stasys Jokubauskas.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK tvirtins kitą savaitę, spalio 28 dieną. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 
 

Sergamumas koronavirusu

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, spalio 24

2021.10.24 18:09
Užsienio naujienos 2021.10.24 18:09
2021.10.24 16:44
Lietuvos politika 2021.10.24 16:44
2021.10.24 16:19
Užsienio naujienos 2021.10.24 16:19
2021.10.24 15:14
Lietuvos politika 2021.10.24 15:14
2021.10.24 13:41
Užsienio naujienos 2021.10.24 13:41
2021.10.24 12:13
Užsienio naujienos 2021.10.24 12:13
2021.10.24 11:03
Užsienio naujienos 2021.10.24 11:03
2021.10.24 09:42
Užsienio naujienos 2021.10.24 09:42
2021.10.24 05:15
Lietuvos politika 2021.10.24 05:15

Šeštadienis, spalio 23

2021.10.23 20:09
Užsienio naujienos 2021.10.23 20:09
2021.10.23 18:35
Užsienio naujienos 2021.10.23 18:35
2021.10.23 15:48
Įvairenybės, kultūra 2021.10.23 15:48
 
2021.10.21 11:25 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: šalinti savo silpnąsias vietas – mūsų pačių atsakomybė - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2021-10-21

Europa dreba, baimindamasi galinčios ateiti šaltos žiemos. Dujų kiekis saugyklose mažas. Kainos šauna aukštyn. Rusija džiūgauja. Vladimiras Putinas kaltina „visažinius pasipūtėlius“ Europos Komisijoje, stūmusius dujų rinkos liberalizavimą. Rusija taip pat nori, kad ES greičiau išduotų licenciją jau baigtam statyti dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Būtų viliojama sujungti šiuos elementus į vieną naratyvą – kad Rusijai beširdiškai naudojant kaip ginklą savo dujų eksportą Europa priversta maldauti malonės. Visgi tai reikštų pernelyg supaprastinti. Ne Rusija trukdė Ukrainai modernizuoti savo energetikos sistemą, privertė Vokietiją uždaryti savo atomines jėgaines arba neleido Britanijai nutiesti „IceLink“ elektros jungties su Islandija ir uždaryti savo pagrindinę dujų saugyklą.

Šie sprendimai padidino mūsų pažeidžiamumą, kai vartotojai Azijoje pradėjo supirkinėti kiekvieną prieinamą dujų molekulę, o ramūs orai sumažino vėjo jėgainių energijos gamybą. Galbūt Rusijos šnipai ir manipuliatoriai slapta skatino daryti šias klaidas, bet tikrieji kaltininkai yra mūsų pačių politikai ir pareigūnai. Darėme šias klaidas, nes buvom naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Panaši padėtis – ir informacijos operacijų fronte. Neabejotina, kad Rusija pasitelkia propagandą, melą, pramanus ir gąsdinimus, siekdama pagilinti nesutarimus. Šias piktavališkas operacijas ji vykdo tiek atvirai, tiek slapta. Rusijos oligarchai naudojasi Vakarų šalių teismais, mėgindami nutildyti savo kritikus. Visa tai sukelia padarinių.

Galime teisėtai prieštarauti dėl Kremliaus išpuolių prieš mūsų demokratiją. Tačiau atminkite: ne Rusija sukūrė „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „WhatsApp“ ir „Twitter“ – platformas, kuriomis platinama klaidinama informacija Ir ne Rusija sukūrė priežiūros (faktinio nebaudžiamumo) aplinką, kurioje veikia šios bendrovės.

Ne Kremlius sukūrė teisinę sistemą, leidžiančią britų publicistą Oliverį Bullough apskųsti Portugalijos teismui už tai, kad jis demaskavo Angolos stambių šulų veiksmus Jungtinėse Valstijose.

Ne Rusija priėmė prastai apgalvotą duomenų apsaugos įstatymą, kuriuo galima naudotis siekiant sužlugdyti žurnalistinius tyrimus. Šią sistemą sukūrė mūsų įstatymų leidėjai ir skaitmeninių technologijų magnatai, nes ir šiuo atveju buvome naivūs, aplaidūs, tingūs, šykštūs ir godūs.

Kai kurioms šalims sekasi geriau. Praeitą savaitė pirmininkavau vienai Rygos konferencijos sekcijai, kurioje Suomijos atstovas atkreipė dėmesį į savo šalies planą iki 2025 metų padaryti elektros gamybą nepriklausomą nuo iškastinio kuro. Jie jau prieš daug metų pradėjo gausiai investuoti į vėjo ir atomines jėgaines. Be to, Suomija savo dujų jėgaines ekstremaliu atveju gali kūrenti dyzelinu. Putino energetikos ginkluotė Suomijai nedaro jokios įtakos. Tokia padėtis atrodo pavydėtina, palyginus su keblumais, kurių iškilo tokioms šalims kaip Ukraina. Suomijos informacinis atsparumas taip pat yra pavyzdys kitiems.

Tačiau didžioji dalis Europos toliau gilina duobę, į kurią yra įkritusi. Kalbant apie energetikos frontą, perėjimo prie atsinaujinančių šaltinių skausmingą naštą užkrauname neturtingiausiems vartotojams (beje, šios žiemos kainų šuolis tėra uogelės, palyginus su tuo, kas mūsų laukia tolesniais metais). Be to, mes iki šiol neišmokome strategiškai planuoti savo informacijos sistemos.

Geras pavyzdys yra Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), šiuo metu svarstomas Europos Parlamento. Jis siūlo visokeriopą apsaugą nuo „bet kokio pašalinimo, įšaldymo arba prieigos panaikinimo... [arba] kišimosi (pridedant ženklinimą valstybės remiamoms žiniasklaidos priemonėms)“, taikomą „redakciniam turiniui arba redakcinio turinio paslaugų teikėjui“.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo puiku – kaip JAV konstitucijos 1-osios pataisos europietiškas atitikmuo. Tačiau ką reiškia „redakcinio turinio teikėjas“? Pavyzdžiui, „YouTube“, nors ir pavėluotai, uždraudė televizijos RT kanalus vokiečių kalba – liūdnai pagarsėjusius Kremliaus dezinformacijos šaltinius. Tai nebūtų įmanoma, jeigu galiotų siūlomas SPA.

Niekas neverčia Europos Parlamento jį priimti. Tiesiog šis teisės aktas yra gerais ketinimais grindžiamas, bet prastai informuotų įstatymų leidėjų parengtas produktas, autoriams nesuvokiant, kad mūsų demokratijos yra puolamos. Rusija ir Kinija tokiomis galimybėmis su džiaugsmu naudosis – tačiau mes galime kaltinti tik save.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: