Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Prezidento Rolando Pakso kalba tarybos posėdyje

2015 met ų kovo 28 diena 

Mieli bendraminčiai,

Pasibaigusius savivaldos rinkimus reikėtų vertinti kaip savotišką būsimųjų Seimo rinkimų preliudiją, nežiūrint to, kad iki šių rinkimų liko ne taip ir mažai - daugiau nei pusantrų metų.

Praėjusių savivaldos rinkimų statistika mums nėra palanki, rezultatai - labiau nei kuklūs. Turime du tiesiogiai išrinktus merus – iš pirmojo turo Pagėgiuose, iš antrojo turo – Kalvarijoje ir septyniasdešimt devynis savivaldybių tarybų narius.

Šilutės rajono savivaldybėje antrajame rinkimų ture išrinkto mūsų mero ir keturių tarybos narių mandatai buvo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, anuliuojant visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje.

Nenorėčiau šiandien detaliai aptarinėti tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos, tiek kitų valstybės institucijų įtakų rinkimų rezultatams, tačiau neabejotinai jų būta.

Sunku suvokti, kokią prasmę turi po laiko, pasibaigus kampanijai paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinta tvarka, kuri riboja mažesnių partijų galimybę dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos debatuose, prieštarauja įstatymams. Kas atsakingas tiesiogiai? Gal LRT?

Tai tik vienas pavyzdys, kaip skirtingai „veikia“ rinkimų įstatymo nuostatos skirtingiems politikos subjektams. Reikia konstatuoti viena – Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas neatlaiko kritikos ir turi būti pertvarkytas.

Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie politinį kontekstą, kuris neabejotinai paveikė savivaldos rinkimus, turėjo esminės įtakos jų rezultatams.

Pirma. Po rinkimų į Europos Parlamentą antroji Respublikos Prezidentės kadencija prasidėjo nuo žiniasklaidoje paskelbtos slaptos Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos apie įtartinus viceministrus.

Tuomet buvau įsitikinęs, kad tokio rango valstybės pareigūnai neturėtų būti įrašomi į abejotinus sąrašus, kurie yra plačiai viešinami pažeidžiant žmogaus teises ir demokratinės valstybės principus.

Jeigu yra pagrindas, įstatymų nustatyta tvarka asmens atžvilgiu gali būti atliekami sankcionuoti veiksmai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu ne – kam klaidinti visuomenę?

Išskirtiniais atvejais, net jeigu kurio nors asmens atžvilgiu yra vykdoma kriminalinė žvalgyba, jo žmogaus teisės ir laisvės negali būti pažeidinėjamos. Tačiau ar paisoma šių principų šiandien?  Kur šis tariamas sąrašas yra dabar?

Antra. Beveik prieš metus valdančiosios koalicijos politinė taryba mūsų iniciatyva priėmė pareiškimą Dėl bandymų sutrukdyti koalicijai įgyvendinti Vyriausybės programą, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas dėl veiksmų, prieštaraujančių parlamentinės demokratijos principams bei teisinės valstybės politinei kultūrai, tačiau pareiškimas taip ir liko popieriuje.

Koalicija atsiribojo nuo bet kokių spekuliacijų dėl taip vadinamo „juodojo sąrašo“, įsipareigodama siekti šios istorijos teisinio įvertinimo, tačiau  parlamentinis tyrimas dėl „juodojo viceministrų sąrašo“ atsiradimo ir paskelbimo aplinkybių, dėl padarytų neteisėtų veiksmų, pažeidžiant  žmogaus teises galimai siekiant neskaidrių politinių tikslų buvo „neva“ užmirštas ir nepradėtas.

Trečia. Tam tikra prasme „juodojo“ sąrašo istorijos tęsinys - noras įvelti koaliciją į besitęsiančius Vyriausybės sudėties keitimus, o Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, bokso terminais tariant, pabandyti spausti į kampą.

Pastangos sukelti politinės priešpriešos situaciją valstybėje, sutirštinti emocinį foną, modeliuojant valdančiosios koalicijos galimą griūtį davė rezultatus: Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vienas iš keturių, lygiateisių valdančiosios koalicijos partnerių buvo priversta pasitraukti, o Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius – atsistatydinti. Vietoj jo buvo skubiai paskirtas konservatoriams lojalus „technokratas“ Rokas Masiulis.

Ar galime šiandien kalbėti apie skaidrumą ir didesnę politinę atsakomybę energetikos srityje? Kodėl parlamentinio tyrimo išvados ir skandalinga piknaudžiavimo medžiaga, perduota Generalinei Prokuratūrai tapo „užkonservuota“?

Ketvirta. Dar vienas momentas, kurį manyčiau būtina paminėti - Rusijos paskelbtas visiškas embargas daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Kanados bei Norvegijos Karalystės.

Ar buvo aukščiausiame valstybės lygyje adekvačiai įvertinos grėsmės mūsų ekonomikai ir verslui, ar buvo sutelktos nacionalinės institucijos ir žinybos situacijai suvaldyti?

Tada raginau Seimo pirmininkę Loreta Graužinienę inicijuoti neelinę Seimo sesiją susidariusiai politinei situacijai aptarti, tačiau tautos atstovai Seime taip ir nesusirinko spręsti, ką iš tiesų valstybė realiai turėtų nuveikti artėjančios krizės akivaizdoje, numatyti priemones, kaip šalies ūkis atlaikys Rusijos sankcijas.

Aštrėjantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei abipusės Europos Sąjungos ir Rusijos sankcijos lėmė lėtesnę Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtrą 2015 metais.

Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 procentų BVP augimas. Finansų ministerijos prognozės pakoreguotos mažėjimo linkme, įvertinus nuo 2014 metų rugsėjo atsiradusias naujas aplinkybes.

Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai darantys išorės veiksniai šiuo metu sunkiai nuspėjami, jų rizika tebėra aukšta. O kaip sekasi naujų rinkų paieška? Trečiadienį prie Europos Parlamento kartu su dar keletos valstybių atstovais mačiau piketuojant ir Lietuvos vežėjus: šios verslo šakos būklė tapo itin sunki. 

Norėčiau užduoti retorinį klausimą: kodėl šių atsiradusių „naujų aplinkybių“ nesvarsto ir nesvarstė mūsų parlamentas?

Penkta. Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtas tyrimas Vidaus reikalų ministerijoje ir atliktos kratos partijos Tvarka ir teisingumas būstinėse praėjusių metų rudenį pradėjo plataus mąsto kampaniją prieš mūsų partiją.

Žurnalistams sakiau, kad jeigu yra padaryta nusikalstama veika, kaltuosius vertinsime visu griežtumu. Tačiau jeigu tai politinė akcija, nukreipta prieš partiją Tvarka ir teisingumas siekiant ją diskredituoti visuomenės akyse, ir tame procese dalyvauja teisėsauga – netylėsime. Netylėjome...

Šios politinės akcijos pasekmės mūsų partijai itin skaudžios: sutrikdyta normali partinė veikla, buvo priverstas atsistatydinti partijos deleguotas Vidaus reikalų ministras, sutrikdytas štabo ir parlamentinės frakcijos darbas.

Į amžinybę išlydėjome Algimantą Juocevičių, šią savaitę iš Seimo plenarinio posėdžio į ligoninę išgabentas Rimas Antanas Ručys.

Ką ruošiasi „ištirti“ šios politizuotos bylos, tampančios antikorupcinės kovos farsu tyrėjai?

Šešta. Atsižvelgdami į pasaulyje paskelbtą oficialią Jungtinių Amerikos Valstijų Senato komiteto studiją dėl Centinės žvalgybos valdybos sulaikymo ir tardymo programos, kurioje pateikiama reikšminga informacija apie slaptuosius CŽV kalėjimus bei pabrėždami atlikto tyrimo svarbą demokratijai ir tarptautinės bendruomenės kovai už  žmogaus teises, išreiškėme susirūpinimą, kad aplinkybės ir faktai, kurie atsispindi šioje ataskaitoje, yra labai rimti bei gali turėti tiesioginių sąsajų su politiniais procesais, vykusiais mūsų valstybėje.

Esu įsitikinęs, kad demokratinė valstybė privalo iki galo išsiaiškinti visas šios istorijos aplinkybes ir įvardyti asmenis, kurie buvo atsakingi už tai, kad galimai buvo paniekintas valstybės suverenitetas.

Mes raginome Seimą, Vyriausybę, politikus, žmogaus teisių organizacijas ir visą šalies pilietinę bendruomenę veiksmingomis priemonėmis atkurti bei stiprinti realią parlamentinę kontrolę Lietuvoje, kad valstybe ir jos piliečiais negalėtų manipuliuoti nei vidaus, nei užsienio slaptosios tarnybos. Tačiau kuo visa tai baigėsi – nesiimsiu kartoti.

Čia suminėjau tik keletą svarbiausių faktorių, kurie atspindi pastarojo meto mūsų politinį klimatą. Jų esama žymiai daugiau.

Kaip galima manipuliuoti skaičiais liudija šis pavyzdys.

Šiemet savivaldybių tarybų rinkimuose į rinkėjų sąrašus buvo įrašyta 2 551 516 rinkėjų.

Tai yra net 86 217 rinkėjų mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Kur galėjo „pradingti“ šie žmonės?

Nors sakoma, kad 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose lyginant su 2011 metais įvykusiais rinkimais piliečių aktyvumas išaugo 3,11 procento, juose dalyvavo 47,19 procento, tačiau nutylima, kad rinkėjų sąrašuose įrašytas žmonių skaičius kasmet mažėja.

Tai - neabejotinai yra emigracijos pasekmės, tačiau ar šioje valstybėje kam nors rūpi demografinė situacija, santykinių emigracijos srautų didėjimas ir jų įtaka žymiam gyventojų skaičiaus mažėjimui?

2014 metų sausio 1 dieną šalyje gyveno tik 2 milijonai 943 tūkstančiai žmonių!

Tačiau mūsų iniciatyva parlamentiniame lygmenyje įsteigti Tautos migracijos komitetą, kuris formuotų valstybės politiką, ieškotų efektyvių veiksmų užkirsti kelią neigiamiems emigracijos padariniams itin sunkiai skinasi kelią Seime.

Už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašus šiuose istoriniuose rinkimuose balsavo 60 465 rinkėjai, o už kandidatus į merus - 87 973 rinkėjai.

Nors savivalda yra arčiausiai žmonių, tačiau faktas, kad dauguma nedalyvauja renkant savo valdžios atstovus, reikalauja atskiro apmąstymo bei aptarimo.

Kodėl daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų tiesiog ignoruoja valstybės politinį gyvenimą? Tai - pavojinga tendencija! Nenorėčiau tikėti, kad visiems šiems žmonėms nerūpi bendrieji krašto reikalai.

Eidami į rinkimus mes teigėme, kad  valdžia yra pavojingai nutolusi nuo žmonių. Vienintelis kelias įveikti susvetimėjimą ir sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valdžia – stiprinti savivaldos savarankiškumą bei vietos demokratiją.

Tačiau ar šiandien mes nesame nusivylę savo demokratija? Ar tai kas pastaruoju metu vyksta Lietuvos politinėje sistemoje leidžia prognozuoti partijų veiklos perspektyvas?

Kas atsitiko, kad partija Tvarka ir teisingumas šiuose savivaldos rinkimuose gavo net 102 404 balsais mažiau nei 2014 metų gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose?

163 049 ir 60 645 sunkiai sugretinami skaičiai! Tačiau mechaniškai palyginti Europos Parlamento ir savivaldos rinkimų rezultatus, žinoma, nederėtų. Reikėtų pabrėžti, kad partijos Tvarka ir teisingumas rodikliai Europos Parlamento rinkimuose jau tada neatitiko kai kurių politikų ir politologų lūkesčių bei prognozių. Tačiau tiesa aiški – mes tada laimėjome.

Kaip tuomet galima racionaliai paaiškinti šiuose savivaldos rinkimuose praktiškai paneigtus gyventojų nuomonės tyrimų rodiklius, pusantrų metų kas mėnesį bylojusius antrą/trečią „tvarkiečių“ poziciją partijų populiarumo lentelėse?

Kita vertus, ar žvelgiant į rinkimų rezultatus galima pasitikėti žiniasklaidoje skelbiamų sociologinių apklausų rezultatais? Ar tai nėra dar vienas manipuliacijų visuomenės nuomone įrankis?  

Vertindami šių savivaldos rinkimų rezultatus, turėtume sugrįžti į savo lauką, būti reiklūs ir kritiški visų pirma sau atsakydami į klausimą:

Ar mes patys viską padarėme, ką galėjome padaryti šiuose rinkimuose?

Laimėti reiškia pelnyti žmonių pasitikėjimą. Kiekvienas politikas privalo įsipareigoti atlikti konkrečius darbus, įrodyti, kad jie yra arčiausiai žmogaus ir bendruomenės bei geriausiai žino jų lūkesčius ir rūpesčius. Nepaisant oponentų nuožmios kritikos ar spaudimo iš šono.

Reikia kantriai nešti mūsų idėjas, iš tiesų dirbti „žmogui ir bendruomenei“ ir tai duos vaisių.

Norėčiau Jums pacituoti:  

„Darbai, kurių aš NIEKADA nedarysiu:

Niekada nesiekiau ir nesieksiu sau asmeninės naudos, pasinaudodamas tarnybine padėtimi.Nepritarsiu politikams, kurie dalyvaudami politinėje veikloje siekia tik asmeninės naudos.Nesitaikstysiu su korupcinėmis apraiškomis.Neleisiu skriausti žmonių pasinaudojant jų silpnumu, patiklumu ar nežinojimu.Niekada nesutiksiu būti paperkamas.“

Kieno tai manifestas, kaip manote?

Tai pergalės programa. Tai mūsų bendražygio, dabar jau Kalvarijų savivaldybės mero Vinco Plikaičio skrajutės fragmentas.

Ar šie teiginiai neturėtų tapti visos mūsų politinės veiklos vertybiniais principais?

Mes turime būti stiprūs ir rodyti teisingumą, protingumą, drąsą bei savikontrolę, kai iškyla pavojus mūsų šeimos, mūsų vaikų ateičiai.

Šiandien žymiai svarbiau ginti tautą, jos tapatumą kasdien, kurti modernų tautiškumą, sąžiningą, dorą ir laimingą visuomenę, kurioje šimtmečiais puoselėta kultūra ir vertybės derėtų su naujojo pasaulio nešama pažanga.  

Ar neturime pavyzdžių kitose Europos valstybėse, kaip reikia kovoti už nacionalinius interesus ir nacionalinę politiką?

Vengrijos premjeras, „Fidesz“ partijos lyderis Viktoras Orbanas siekia kurti neliberalią, nacionaliniais pagrindais ir darbu paremtą valstybę.

Jis nemano, kad tokiai vizijai užkerta kelią tai, jog šalis priklauso Europos Sąjungai, užkerta kelią kurti naują, nacionaliniais pagrindais paremtą neliberalią valstybę.  

Pastaruoju metu Vengrija nedarbą mažino viešųjų darbų projektais. Pasak Viktoro Orbano, darbu paremtos visuomenės turėtų pakeisti vadinamąsias gerovės valstybes. Šalis ieško savo kelio.

2008 metais įsibėgėjusi pasaulio finansų krizė parodė, kad liberalios demokratijos pasauliniu mastu negali išlikti konkurencingos.

Tačiau analitikų vertinimu, Viktoro Orbano pareiškimai dėl neliberalios valstybės kūrimo ir lyginimas su Rusija ar Turkija yra labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima retorika.

Europos Komisijos atstovai Viktorą Orbaną stebi pro didinamąjį stiklą, į jo pareiškimus tendencingai reaguojama.  

Beje, kas šioje salėje žino, kad Vengrijos premjeras neseniai lankėsi Lietuvoje?

Ar galite įsivaizduoti, kad Vengrijos ministras pirmininkas galėjo stebėti Lietuvos kariuomenės dienos proga surengtą iškilmingą paradą, kuriame dalyvavo ir Vengrijos kariai, tačiau per ceremoniją stovėjo toli nuo Lietuvos vadovų ir net nebuvo oficialiai pristatytas iškilmingos ceremonijos renginio vedėjo?

Kai kurie Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnai Viktorą Orbaną kaltina prorusiška politika, todėl Lietuvoje jis buvo paprasčiausiai „nepastebėtas“.

Lietuvos žiniasklaida apsiribojo tokia antrašte: „Meilę Rusijai rodantis Vengrijos premjeras lankėsi Vilniuje“... Mat Viktoras Orbanas yra pareiškęs, kad Vengrija laikysis bendros Europos Sąjungos pozicijos saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau taip pat gins savo šalies ekonominius interesus.

Kitas pavyzdys. Šio mėnesio pabaigoje Prancūzijos municipaliniuose rinkimuose Marrie Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“, kritikuojantis Europos Sąjungos politiką gavo 360 tūkstančių balsų daugiau, nei per Europos Parlamento rinkimus, įsitvirtindamas antrojoje pozicijoje su 25 procentais.

Marrie Le Pen teigia: Prancūzai nori atgauti savo pačių valstybės kontrolę. Jie patys nori spręsti dėl savo ekonomikos kurso, dėl imigracijos politikos.

Jie nori, kad jų šalies įstatymai būtų viršesni už Europos Sąjungos.

Prancūzai suprato, kad Europos Sąjunga neatitinka tos utopijos, kuri jiems buvo įsiūlyta. Europos Sąjunga smarkiai nutolo nuo demokratinio veikimo.

Marrie Le Pen atsakydama į provokuojantį klausimą „Kodėl remiate Rusijos Prezidentą Vladimirą Putiną jo kovoje prieš Europą Ukrainos krizės akivaizdoje?“ atsakė:

„Aš neremiu Putino prieš Europą. Tai yra karikatūra. Aš remiu federacinę Ukrainą. Europos Sąjunga įpylė benzino į ugnį siūlydama ekonominę partnerystę šaliai, apie kurią yra žinoma, kad pusė jos žvelgia į Rytus, o kita pusė – į Vakarus.“

Lietuvos žiniasklaidoje Prancūzijos „Nacionalinis frontas“ ir jo lyderė Marrie Le Pen priskiriami kraštutinėms dešiniosioms, marginalioms  partijoms vis labiau suartėjančiomis su Kremliumi.

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų įtakingo žurnalo „Foreig Affairs“ klasifikacija ir politologiniai apibrėžimai. Lietuvos politikoje šios klasifikacijos laikomasi besąlygiškai.

Ar pamenate, kokios atraštės Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė po Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderio Nigel‘o Farage apsilankymo „tvarkiečių“ kongrese?

Pirmiausiai buvo pabrėžiama, kad Nigel Farage „ne kartą išsakė paramą Rusijos politikai gindamas Prezidentą Vladimirą Putiną ir kaltindamas Vakarus dėl situacijos Ukrainoje. Jis kritiškai pasisako dėl euro, imigrantų ir tautinių bei religinių mažumų  Didžiojoje Britanijoje, palaiko lengvų narkotikų legalizavimo idėją.

Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje vis labiau įgauną pagreitį pasiruošimas referendumui dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje.

 „Mes mokame Europos Sąjungai po 55.000.000 svarų per dieną. Europos Sąjunga priima mums apie 75% mūsų įstatymų, nors jos centrinė vykdomoji institucija (Europos Komisija) yra nerinkta ir ji negali būti nušalinta. Tuo tarpu mes privalome užtikrinti įstatymų vykdymą, atverti savo šalies sienas ir priimti milijonus nekvalifikuotų imigrantų“.

Kaip sakė mūsų Prezidentas, krikščioniškosios demokratijos idėjos nešėjas Lietuvoje  Aleksandras Stulginskis:

„Laisvės klausimą gali išspręsti tik pati lietuvių tauta, tad toj kovoj tik ja remtis“.

Esu įsitikinęs, kad būtent principai, kurių privalo kiekviena valstybė laikytis ir jų neišduoti yra tas raktas, kuris gali atrakinti duris į tautos ateitį.

Teisingumas reiškia, kad žmonės turi pagrindines teises, kurias sąlygoja ne socialiniai susitarimai, o nekintanti žmogaus prigimtis.

Jausdami atsakomybę už lietuvių tautinį tapatumą ir Lietuvos valstybę, mes turime kelti sau uždavinį sukurti tokią Lietuvą, kokia norėtų didžiuotis čia, ir visame pasaulyje gyvenantys lietuviai.

Mielieji,

Partija Tvarka ir teisingumas yra tautos partija, orientuota į įvairius Lietuvos gyventojų sluoksnius, į visus žmones bei jų grupes.

Išpažįstamų bendrų vertybių pagrindu, „tvarkiečiai“ prisiima atsakomybę siekti, kad krašte  klestėtų laisvė ir teisingumas, demokratija bei socialinė rinkos ekonomika.

Bendrame valstybės politikos žemėlapyje partija Tvarka ir teisingumas išsiskiria kaip nuosekli, tradicines moralines vertybes, nacionalinius valstybingumo prioritetus bei tautinę bendruomenę formuojanti jėga.

„Mes sakome – šeima yra pagrindinė bendruomenė, iš kurios išauga bet kuri kita humaniškoji visuomenė. Jos pamatinės vertybės – tikėjimas, viltis ir meilė.

Kad ir kaip tai nepatiktų gobalizmo apologetams, mes privalome ginti šias vertybes, jei norime išlikti kaip tauta.

Jau šiandien mes pradedame savo pasiruošimą būsimiesiems Seimo rinkimams.

Turime sutelkti visas turimas „tvarkiečių“ pajėgas bendram darbui, pakviesti į partiją naujų žmonių, organizaciškai pertvarkyti didžiųjų miestų skyrius, suformuoti naują rinkimų štabą, paskirti jo vadovą, pradėti konsultacijas dėl vienmandačių rinkimų apygardų.

Labai svarbu suvokti, kad partija turi geras galimybes išryškinti savo tapatumą dirbdama valdančiojoje koalicijoje. Aplinkos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Energetikos, Ūkio ir Švietimo ministerijos yra mūsų politinės veiklos prioritetai.

Ne mažiau svarbu aktyviai įsijungti į savivaldos barus. „Tvarkiečiai“ savivaldybių tarybų nariai turi būti tie maži „sraigteliai“ be kurių negalėtų suktis jokie savivaldos reikalai.

Kita vertus, partinės statybos taip pat neturėtume apleisti. Iki gegužės siūlau sukviesti visuotinus skyrių susirinkimus, aptarti veiklos gaires ir teritorinių skyrių plėtros galimybes. Esu įsitikinęs, kad mūsų partijos narių gretos iki rudens turėtų išaugti bent trečdaliu.

Apibendrinti norėčiau Winston‘o Churchill‘io žodžiais, kuriuos jis ištarė Bendruomenių Rūmams 1940 metų gegužės 13 dieną, skiriamas ministru pirmininku: „negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą. Mūsų laukia itin sunkus išbandymas. Mūsų laukia ilgi mėnesiai kovos ir kančių“.

Ir pabaigai, norėčiau dar kartą padėkoti rinkimų štabo vadovui Kęstui Komskiui, skyrių pirmininkams, kurie organizavo darbą šiuose savivaldos rinkimuose, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei stebėtojams.

Sveikinu mūsų merus Virginijų Komskį ir Vincą Plikaitį. Visiems savivaldybių tarybų nariams linkiu konstruktyvaus ir prasmingo darbo savo krašto bendruomenių labui.

Vidmantas Staniulis
koordinatorius
Tvarka ir teisingumas
+370 686 42142
[email protected]

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.