ŽTK pranešimas: vaikus gina tarptautinė teisė, tačiau migracijos procese jie išlieka ypač pažeidžiami

Lapkričio 21 dieną Seime vyko tarptautinė konferencija „Migracija ir šeima Baltijos – Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai“. Konferencijoje susitikę atstovai iš Baltijos ir Šiaurės šalių diskutavo apie migracijos reiškinio keliamus iššūkius tiek priimančiai, tiek migranto kilmės šaliai. Renginyje aptarti sprendimai, kurie būtų palankūs migrantų šeimų gerovei ir padėtų kovoti su migracijos sunkiosiomis pasekmėmis. Atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu plačiai keliamą problemą, kai iš imigrantų šeimų paimami vaikai dėl netinkamos jų interesui aplinkos tėvų šeimoje. Vaikai būna atiduodami globoti ar įvaikinti į ne jų kilmės šeimas, kur pamiršta gimtąją kalbą, praranda kultūrinius ypatumus.

Konferenciją pradėjusi sveikatos apsaugos ministrė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestavo, kad Lietuvoje dažnai tėvai savitai supranta konstitucinę teisę vaiką „auklėti pagal savo įsitikinimus“ ir pamiršta konstitucinę teisę ir pareigą „auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“. Dėl pasitaikančio vaiko interesams priešingo požiūrio į vaiko auklėjimą, politikės nuomone, lietuviai tėvai pakliūna į sudėtingas situacijas apsigyvenę užsienyje, ypač Šiaurės šalyse. Tuo tarpu Šiaurės šalys jau tradiciškai vaiką vertina kaip teisės subjektą, visuomenės narį, kurio teises gina įstatymas. Privatus šeimos gyvenimas čia nėra ta priedanga, kuri leidžia pažeisti vaiko orumą, auklėti jį žeminančiomis priemonėmis ar nesuteikti būtino jo raidai rūpesčio.

Todėl R. Šalaševičiūtės nuomone, reikia stiprinti lietuvių tėvų atsakomybę už vaikus ir jų gebėjimą auklėti vaikus harmoningai vaiko raidai tinkamomis priemonėmis. Taip pat būtina informuoti tėvus apie vaiko teisių sistemą priimančioje šalyje, jei šeima rengiasi išvykti ar jau yra išvykusi.

Ministrė pabrėžė ir priimančių šalių pareigą visapusiškai įvertinti geriausius vaiko teisių interesus, įskaitant ir vaiko teisę į identitetą. Politikė ragino imtis visų šviečiamųjų, socialinės pagalbos, tarptautinio bendradarbiavimo ir teisinių priemonių, kad kuo mažiau vaikų patirtų atskyrimą nuo tėvų, o vaikai, patiriantys jų interesui būtiną atskyrimą nuo tėvų, turėtų galimybę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant šeimos ryšius, gimtąja kalbą it kultūrą. Šios vertybės yra geriausiųjų vaiko interesų dalis, jas gina tarptautinė teisė.

Konferenciją organizavo Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas bendradarbiaujant su Švedijos ambasada ir Norvegijos ambasada.

 

Kertinis vaiko teises ginantis tarptautinis dokumentas yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta  1989 m. lapkričio 20. Šiame dokumente įtvirtintas pagrindinis vaiko teisių apsaugos principas – geriausiųjų vaiko interesų principas. Konvencija gina  vaiko pilietines, politines, ekonomines, socialines bei kultūrines teises. Tarp šių teisių yra įtvirtinta ir vaiko teisė į identiškumą (8 straipsnis) „ Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius“. Remiantis Konvencijos 20 straipsniu,  Valstybės dalyvės turi pasirūpinti vaiko, laikinai arba visam laikui netekusio savo šeimos aplinkos arba dėl jo interesų negalinčio toje aplinkoje būti, auklėjimu, atsižvelgdamos  į vaiko etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Remiantis Konvencijos 30 straipsniu,  iš vaiko negali būti atimta teisė kartu su kitais savo grupės nariais naudotis savo kultūra, išpažinti savo religiją, atlikinėti jos apeigas ir vartoti gimtąją kalbą. Įvaikinimas kitoje šalyje, nei vaiko kilmės valstybė, pagal Konvencijos 21 (b) straipsnio nuostatas, laikomas tik kraštutine  priemone, taikoma  tais atvejais, kai neįmanoma suteikti tinkamos priežiūros toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs.

 

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.