Pertvarkyta Talkšos pakrantė traukia miestiečius ir turistus

Šiauliuose per savaitę pastebimai pasikeitė Talkšos ežero pakrantė – įrengtas pėsčiųjų takas, poilsio aikštelė, pasodinti specialiai parinkti augalai. Iki metų pabaigos numatyta nutiesti dviračių taką, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatyti informacinius stendus. Projektui įgyvendinti skirtas beveik milijonas litų.

Šiauliuose visą savaitę vyko kūrybinės dirbtuvės „Talkšos ežero pakrantės darnios erdvės kūrimas ir įgyvendinimas“. Plenero tikslas – sukurti kraštovaizdžio idėją ir pertvarkyti beveik 30 arų plotą prie Talkšos ežero nuo skulptūros „Lapė“ iki paplūdimio zonos.

Iš viso plenere dirbo apie 50 dalyvių: Turizmo informacijos centro, Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotojai, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, Šiaulių profesinio rengimo centro, Šiaurės Lietuvos kolegijos studentai, Jelgavos atstovai ir kt.

 

Įvairias idėjas aptarusi kūrybinė grupė, kurioje dalyvavo savivaldybės administracijos atstovai, Aplinkos skyriaus ir „Šiaulių apželdinimo“ darbuotojai ir kiti plenero dalyviai, priėjo prie bendros nuomonės - pakrantės kraštovaizdis turi išlikti natūralus, derėti prie netoliese esančio Salduvės parko ir Talkšos ežero. Atsižvelgta į tai, kad darbus būtų galima atlikti per savaitę. Pasirinktas tvarkyti natūraliai žmonių išmintas takas.

„Manome, kad pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Visai nesvarbu, kad lijo lietus. Malonu, kai žmonės dėkoja už tai, kad gražiname aplinką, dar darbams tebevykstant“, - pabrėžė laikinai Turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Rūta Stankuvienė.

Talkšos ežero pakrantė nuolat užliejama, todėl reikėjo kruopščiai atrinkti žolinius augalus ir medžius.

„Pasodintos tos rūšys, kurios pasitaiko miško parke. Tai šermukšniai, jazminas, beržas, klevas, putinas, ožekšnis. Oazėje prie upelio yra žolinių augalų. Šalia suoliukų, poilsio aikštelėje, pasodinti dekoratyvūs augalai“, – vardija Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

Ant augalų sukabintos etiketės lietuviškais ir lotyniškais jų pavadinimais. Plenero dalyviai tikisi, kad žmonės bus sąmoningi ir jų nenuplėš. Priešingai, pastebėję išdygusią piktžolę, nepasivargins jos išrauti, pakels numestą šiukšlę. 

Prie pakrantės iškirsti krūmynai, jų šakos susmulkintos ir panaudotos įrengiant augalų oazes. Kadangi į ežerą įteka upelis, reikėjo sutvirtinti gruntą akmenimis, be to, jie atlieka ir grožio funkciją. Aplink daugiamečius augalus paberta skalda ir akmenys.

Daugiausiai fizinių jėgų pareikalavo takelio tiesimas. Plenero dalyviai turėjo nukasti juodžemio sluoksnį, užpilti akmenų, smulkinto betono, žvyro, užkloti difuzine plėvele, kad neaugtų žolė, po to išpilti skaldelę, žemę daug kartų lyginti volu.

Įrenginėjamas dviračių takas, einantis nuo „Lapės“ paplūdimio link, jau masina dviratininkus ir kviečia apsistoti plenero metu atsiradusioje poilsio aikštelėje. Šiauliečiai taip pat jau prisėda ant dviejų įrengtų suoliukų.

Plenero dalyviai jau įžvelgia, ką dar būtų galima padaryti. „Kadangi žmonės vis dažniau renkasi dviratį, poilsio aikštelėje galėtų atsirasti stovai dviračiams“, – pastebi Šiaulių universiteto Botanikos sodo kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas.

Kūrybinės dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant projektą „Efektyvus gamtos išteklių valdymas ir apsauga Jelgavos ir Šiaulių miestuose“.

Pleneras finansuojamas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Šį projektą Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendina kartu su Jelgavos miesto savivaldybe.

Šiaulių miesto savivaldybei tenkanti dalis – 925 tūkstančiai litų, o Jelgavos miesto savivaldybei – 1 mln. 500 tūkst. Lt.

Daugiausia projekto lėšų panaudota infrastruktūrai pagerinti, už lėšas Turizmo informacijos centras įsigijo keturias palapines, pirko darbo priemones plenero dalyviams, kombinezonus nuo lietaus, žemes, augalus ir kt.

Be jau atliktų darbų iki Naujųjų metų turėtų būti rekonstruota Meškerių gatvė, išasfaltuotas dviračių takas, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė prie Senųjų miesto kapinių tvoros, turėtų atsirasti informaciniai stendai.

Plenere dalyvavę svečiai iš Jelgavos minėjo, kad Latvijoje tokie projektai, kuriuose dalyvauja gyventojai, studentai, savivaldybės darbuotojai, yra labai populiarūs. Šiuo metu pagal šį projektą yra tvarkomos Lielupės pakrantės ir sala.

„Iki Naujųjų metų turėtų būti baigta sutvarkyti infrastruktūra, įrengti informaciniai stendai, apšvietimas“, – vardijo Latvijos Žemės ūkio universiteto lektorė Aija Didžgalvė.

 Sutvarkytose Jelgavos vietose lankosi daugiau turistų ir vietinių gyventojų. 

Šiaulių turizmo informacijos centro informacija

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.