Seimo LSDP frakcijos pranešimas: „Konferencijoje Seime socialdemokratai analizavo socialinius iššūkius gerovės visuomenės kūrimui“

DEMOS kritinės minties institutas ir Europos progresyviųjų tyrimų fondas (FEPS) kartu su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija spalio 20 d. Seime surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Pasitinkant iššūkius ir telkiant piliečius modernios gerovės visuomenės kūrimui“. Politikai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie socialinius iššūkius gerovės visuomenės kūrimui Lietuvoje ir kitose valstybėse.

Konferencijoje pranešimus skaitė socialdemokratai – Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, DEMOS kritinės minties instituto direktorius prof. dr. Andrius Bielskis, einantis ir visuomeninio Premjero patarėjo švietimo klausimais pareigas, Europos progresyviųjų tyrimų fondo (FEPS) „Next Left“ tyrimų programos vadovas ir buvęs Austrijos Respublikos Ministras Pirmininkas dr. Alfredas Gusenbaueris (Alfred Gusenbauer), dr. Martinas Šrioderis (Martin Schröder) iš Marburgo universiteto Sociologijos instituto, Europos centro Vienoje mokslo vadovas dr. Piteris Vanhiuisas (Pieter Vanhuysse), dr. Zigrid Betcelt (Sigrid Betzelt) iš Berlyno Ekonomikos ir teisės mokyklos, Europos profsąjungų konfederacijos mokslo departamento direktorė dr. Marija Jepsen (Maria Jepsen) Konferencijoje pasisakė Seimo narė Birutė Vėsaitė, Kauno vicemeras Vasilijus Popovas, politologas Mindaugas Kluonis ir kiti socialdemokratai.

G. Kirkilas: „Jei piliečiai ir valdžia nebendradarbiaus, nebus ir gerovės visuomenės“ 

Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas savo kalboje pažymėjo: „Esame įpratę kalbėti apie gerovės valstybę ir retai kalbame apie gerovės visuomenę. Šiandien būtent turime daugiau kalbėti apie gerovės visuomenės, o ne valstybės, kūrimą, nes gerovę ir bendrąjį gėrį kuriame visi kartu.

Kai kalbame apie „gerovės visuomenę“, tampa aišku, kad prie gerovės kūrimo prisidedame visi drauge, o be piliečių ir valdžios tarpusavio ryšio bei glaudaus bendradarbiavimo nebus ir gerovės visuomenės.

Dabartiniame skaitmeniniame amžiuje, kai kasdien nemažai laiko praleidžiame ir kibernetiniame pasaulyje, kiekvieno piliečio indėlis į gerovės visuomenės kūrimą tampa ypač reikšmingas ir matomas. Šiandien individualus pilietis ne tik balsuoja demokratiniuose rinkimuose ir taip išreiškia savo pilietinę valią, bet ir kuria demokratiją bei naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis kibernetinėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, interneto žiniasklaidoje ar asmeniniuose tinklaraščiuose.

Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse valstybėse gyventojams materialinės gerovės trūksta daugiau nei tose šalyse, kurios demokratinį kelią gerovės visuomenės link pradėjo anksčiau. Bet tai nereiškia, kad Lietuvos visuomenė siekia tik materialinės gerovės. Mums svarbios nematerialios vertybės – socialinis solidarumas, pagalba vienas kitam, savanorystė, lyčių lygybė, tolerancija ir kt.

Gerovės visuomenė įmanoma ten, kur klesti socialinė lygybė. Visuomenė materialiai negali klestėti ir būti laiminga, jei ji nėra socialiai lygi. Visuomenėse, kur vyrauja socialinė lygybė, yra mažiau socialinės įtampos.“

A. Bielskis: „Geopolitinė situacija nepalanki investicijomis į aukštąjį mokslą“.

DEMOS kritinės minties instituto direktorius dr. Andrius Bielskis akcentavo, kad „gerovės valstybė suvokiama kaip kompromisas tarp darbo klasės ir kapitalo“. Stiprios profsąjungos Vakarų Europos šalyse skatina socialinę pažangą. Deja, šiandien darbininkų klasė skyla.

Prelegentas konstatavo, kad šiandien Lietuvoje aukštasis mokslas patiria sunkumų. Studijuoti aukštojoje mokykloje tampa privilegijuotųjų teise. Deja, geopolitinė situacija (Rusijos ir Ukrainos įvykiai) nepalanki didesnėms investicijoms švietimo sričiai Lietuvoje, nes daugiau lėšų privaloma skirti krašto gynybai.

A. Sysas: „Gerovės visuomenei reikia progresinių mokesčių“.

Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas retoriškai klausė: „Kas vyksta Lietuvoje? „Gerovės valstybės“ tema viešose diskusijose kaip miražas dykumoje nuolat išnyra prieš rinkimus. O atėję į valdžią, gerovės valstybės idėją pamirštame. Bet kiekvienas „gerovės valstybę“ suprantame savaip. Kodėl nekalbame apie ydingą mokesčių sistemą Lietuvoje? Pagal BVP perskirstymą esame paskutiniai Europoje. Nors tikrai nesame tinginių tauta!

Per krizę dešinieji, būdami valdžioje, sumažino visas socialines išmokas, pensijas, nuskurdino dirbančiuosius. Didelis žingsnis į priekį būtų didesnis kapitalo apmokestinimas.“