2018.03.28 11:24 |Kategorija:  Cover news with delay

„Kelių priežiūros“ vadovas D. Aleknavičius: turime žiūrėti, kur eina pasaulis - BNS INTERVIU

Vilnius, kovo 28 d. (BNS). Pernai 11 valstybinių kelių priežiūros įmonių sujungusios naujos įmonės „Kelių priežiūra“ vadovas Darius Aleknavičius sako, jog kelių statybos rinkos dalyviams nereikėtų baimintis konkurencijos, nes bendrovė neketina aktyviai dalyvauti šioje rinkoje. 

Interviu BNS jis sako, kad „Kelių priežiūra“ privalo tapti inovatyvia ir naujausių technologijų bendrove, į prastas eismo sąlygas reaguojančia labai greitai, kartais – iš anksto. 

„Mes turime būti inovatyvūs ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei verslo valdymo sistemomis. Mes turime žiūrėti, kur link eina pasaulis“, – BNS teigė  43-ejų D. Aleknavičius.

– Viena pagrindinių kelių priežiūros įmonių problemų buvo korupcija. Kaip sekasi su tuo kovoti?

– Turime nusistatyti tam tikras taisykles ir vertybes. Sujungus įmones, pasitvirtinome skaidrumo politiką, įsteigėme pasitikėjimo liniją ir reaguojame į visus tokius atvejus. Mes vadovaujamės nulinės tolerancijos korupcijai politika. Tie negeri arba sisteminiai atvejai yra galbūt ilgalaikio neveiklumo arba blogų žaidimo taisyklių taikymo pasekmės. 

Aš labai tikiu žmonių sąžiningumu ir pasitikėjimu, kad didžioji dauguma mūsų darbuotojų yra ne tokie ir tai yra pavieniai atvejai, bet jeigu atsitiktų ir nustatytume tam tikras negeroves, žinoma, jas ištirsime ir, jeigu reikės, kreipsimės į teisėsaugos institucijas.

– Daug kalbėta apie išsikerojusius giminystės ryšius šiame sektoriuje, kaip jums sekasi dabar?

– Giminystės ryšiai nėra didelė problema, bet kas kita, jeigu ji yra nekontroliuojama arba neužtikrinimas tiesioginio pavaldumo ar profesionalumo klausimas. Netoleruojame, jei priimama į darbą ne pagal profesionalumą ar kompetenciją, o pagal giminystės ar draugystės ryšį.

Turime ir gerų pavyzdžių, kai yra kartos dirbančių žmonių – dirbo tėtis, anūkas ir senelis. Čia problemos nėra. Problema, jeigu yra tam tikras piktnaudžiavimas savo padėtimi. Į tai esame atkreipę dėmesį. Tiesioginio pavaldumo klausimą esame identifikavę ir to pas mus turėtų nebelikti.

– Kai kuriose  regioninėse kelių priežiūros įmonėse egzistavo vadovų vienvaldystė.

– Yra tam tikra vadovų kaita įvykusi, bet šiai dienai požymio, kad žmonės jaustųsi vienvaldžiais, tikrai nėra.

– Jūsų nuomone, kokios yra pagrindinės korupcijos priežastys kelių priežiūros sektoriuje?

– Čia yra apskritai galbūt mūsų valstybės tam tikra problema. Kitas dalykas – kaitos nebuvimas, konkurencijos tam tikros nebuvimas ir tam tikras sektoriaus uždarumas. Atliekame įmonėje korupcijos suvokimo tyrimą. Iš jo bandysime nustatyti, kokią situaciją turime, galėsime ir tikslus išsikelti. Tikimės, kad pirmąjį šių metų ketvirtį jį užbaigsime ir analizuosime duomenis.

Manau, kad tai yra ilgas kelias. Kultūros keitimas užtrunka ne kelis mėnesius ir net ne metus. Tai nereiškia, kad mūsų kryptis yra vien tik korupcijos šalinimas. Turime nubraukti brūkšnį ir pasakyti – kas buvo anksčiau toleruojama, dabar nebus toleruojama. Mes turime nukreipti visas jėgas į ateities ir vertės kūrimą.

– Pradėjus dirbti vienai kelių priežiūros įmonei, iš kelių statybos rinkos žaidėjų pasigirdo nuogąstavimų, jog „Kelių priežiūra“ didina apsukas kelių tiesimo konkursuose. Ar žengiate į kelių rangos rinką?

– Visos buvusios regioninės įmonės iš dalies vykdė rangos darbus. Tai sudarė apie 20 proc. jų veiklos. Vienos daugiau, kitos mažiau. Šiandien nedarome daugiau negu darydavome 2016 metais. Mūsų planuose to nėra. Noriu pabrėžti, jog „Kelių priežiūros“ pagrindinė veikla ir akcentas yra kelių priežiūra. Čia mums reikia daugiausiai darbų padaryti. 

Galbūt tai yra didesnis burbulas nei realiai mūsų daroma įtaka rinkoje. Mūsų statybos ir rangos darbai yra gana smulkūs, mes tokių kompetencijų ir galimybių neturėtume, kad galėtume pastatyti tokį kelią, kaip „Via Baltica“.

– Papasakokite, kaip keisis kelių priežiūra.

– Mes galime pradėti žiūrėti vienalytiškai į visus valstybinius kelius. Tarp regionų ir kelių tarnybų buvo suderinti tie patys grafikai, kad kelias būtų valomas nuosekliai, jeigu yra geros sąlygos, kad nebūtų, tarkime, jog tas valymo maršrutas pasibaigia kažkur laukuose – ruožus perkeliame ar prie sankryžos, ar prie miestelio. 

Kitas dalykas, jeigu susidaro plikledis ir mes galime tai numatyti, tai galėtume atsirasti ant kelio anksčiau ir pabarstyti druską ar kitas rpiemones dar prieš jam susidarius ar susidarymo metu, nes mūsų reakcijos laikas yra skirtingas ant skirtingų kelių.

Bet per vienus metus to nepadarysi, tam reikalingos technologijos. Savininkas kelia mums tikslą būti inovatyviems. Jau šiandien yra kuriamos sprendimų priėmimo pagalbos sistemos. Sistema pati tau padeda, naudojant įvairius meteorologinius ir kelio duomenis. Tai yra informacinės technologijos, į kurias mes ketiname investuoti bei naudoti savo veikloje.

– Kiek kainuos investicijos į naujas technologijas?

– Kad tiksliai atsakytume į šį klausimą, reikia atlikti daug namų darbų. Šiandien mes žinome investicijas, ką mes turime pasidaryti higieniškai – integruoti visą įmonę, susitvarkyti apskaitos ir verslo valdymo sistemą, nes 11 skirtingų įmonių naudojo 11 skirtingų buhalterinės apskaitos, personalo ir dokumentų valdymo sistemų. Visas sistemas mums reikia suvienodinti. 

Šiemet turime pasirengti strateginį planą ateinantiems keturiems metams. Tikimės jį pristatyti lapkričio mėnesį.

– Ar ketinama atnaujinti kelių priežiūrai skirtą techniką?

– Yra natūralus tam tikras atnaujinimas senų, neefektyvių ir nudėvėtų mašinų. Turime senų „Maz'ų“, kurie naudoja daug kuro ir jų pasiekiamumas yra ne toks didelis. Turime gerai įsivertinti visą maršrutų tinklą ir padaryti analizę, kiek kokių resursų mums reikia. Dar vienas mūsų tikslas šiemet yra atlikti tinklo ir maršrutų optimizavimo studiją. 

– Kiek darbuotojų teks atsisakyti?

– Natūralu, kad efektyvinant tam tikras sritis, tai gali paliesti dalį darbuotojų, bet jeigu mes kalbame apie tuos, kurie prižiūri kelią arba vairuoja barstytuvą, tai jų reikės. Mes šiandien nekalbame apie autonominius automobilius, nes jų dar nėra. Tokiu atveju kelius reikės valyti, prižiūrėti, ir kokybiniai reikalavimai tik kils. 

– Tai modernėjimas palies administracijos darbuotojus?

– Kalbame apie tai, kad procesai turi būti efektyvūs. Jeigu procesai yra pertekliniai, tai turime pripažinti, kad dalies darbuotojų teks atsisakyti.

– Ar jau baigėte įmonės turto inventorizaciją?

– Inventorizacija buvo atlikta prieš susijungimą. Yra nuolat analizuojama, kokį turtą mes turime ir kuris turtas mums reikalingas ar nereikalingas. Pavyzdžiui, poilsio namai Juodkrantėje, prie ežero ar butai įvairiuose regionuose. Šį turtą esame pasiruošę grąžinti Turto bankui.

Nėra paslaptis, kad turime galbūt per daug patalpų kai kuriuose regionuose. Šį klausimą reikia išspręsti, nes tas turtas yra mūsų kaštai, didesnė savikaina. Per tą prizmę viską analizuojame ir žiūrėsime.

– Ko šiandien trūksta Lietuvos kelių sektoriui?

– Inovacijos, ambicijos ir konkurencijos.

– Dėkoju už pokalbį.

------------

Buvęs „Baltic Ground Services“ ir „Litexpo“ vadovas D. Aleknavičius laimėjo konkursą ir pernai gegužę pradėjo vadovauti „Kauno regiono keliams“. Iki lapkričio 1-osios baigus valstybinių kelių priežiūros įmonių pertvarką, kai 9 regioninės kelių priežiūros įmonės ir valstybės įmonė „Automagistralė“ buvo prijungtos prie „Kauno regiono kelių“, jis pradėjo vadovauti naujai įmonei „Kelių priežiūra“.

Iki tol D. Aleknavičius dirbo „Kauno regiono kelių“ ir „Vilniaus regiono kelių“ valdybose, vadovavo antžeminio aptarnavimo bendrovei „Baltic Ground Services“, o kiek anksčiau – maždaug metus – parodų rūmams „Litexpo“.

Jis taip pat buvo įmonių ir projektų valdymo konsultavimo bendrovės „Peak Management“ generalinis direktorius, dirbo transporto įmonėse „Logistikos sprendimai“ ir „Hoja transport group“. D. Aleknavičius yra baigęs įmonių organizavimo ir vadybos mokslus. 

Autorius: Pranciškus Vaišvila

Redaktorė: Roma Pakėnienė 

[email protected], +370 5 205 8511 – Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 11:32
Užsienio naujienos 2024.03.29 11:32
2024.03.29 10:30
Užsienio naujienos 2024.03.29 10:30
2024.03.29 06:35
Užsienio naujienos 2024.03.29 06:35
2024.03.29 05:05
Įvairenybės, kultūra 2024.03.29 05:05

Ketvirtadienis, kovo 28

2024.03.28 16:57
Užsienio naujienos 2024.03.28 16:57
2024.03.28 16:00
Lietuvos politika 2024.03.28 16:00