Dovilė Budrytė ir Blagovest Tashev. JAV kritikuoja Putiną: retorika ir politinės realijos

Kalbėdamas Jungtinėse Tautose, Barackas Obama pabrėžė, kad dabartiniame globaliame pasaulyje būtina bendradarbiauti, o ne kariauti. Bendradarbiavimas - tai stiprybės, o ne silpnumo išraiška. Putinas kalbėjo apie būtinybę sudaryti plačią tarptautinę koaliciją bendrai kovai prieš „Islamo valstybę“. Nepraėjus nė porai dienų po šių kalbų, viltims apie pasaulio tvarką, paremtą tarptautinio bendradarbiavimo principais, berods, atėjo galas. Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje suintensyvėjo, ir pasidarė aišku, kad Rusijos lėktuvai trečiadienį atakavo ne „Islamo valstybę“, o kitas kovotojų grupes, kurias palaiko JAV. Penktadienio popietę prezidentas Obama griežtai sukritikavo Putiną, apkaltindamas jį Assado režimo palaikymu.

Sprendžiant iš JAV valstybės institucijų ir įtakingų asmenų reakcijų į Rusijos lėktuvų antskrydžius trečiadienį Sirijoje, atrodo, kad tai jiems buvo netikėta žinia. Nebuvo ir nėra aišku, ką daryti. Ketvirtadienį Peteris Cookas, Pentagono atstovas spaudai, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus apie karinės jėgos naudojimą nuosaikioms kovotojų grupėms apginti, net trylika kartų pakartojo žodį „galimas“ (angl.„hypothetical“). Nors rusų ir amerikiečių kariškiai ėmėsi kalbėti apie konflikto mažinimą (angl. „deconfliction“), tolesnio veiksmų plano dar nėra.

Jei ne Rusijos sprendimas dalyvauti kare Sirijoje, sunku būtų buvę įsivaizduoti Obamos susitikimą su Putinu Jungtinėse Tautose. Prieš tai JAV izoliavo Rusiją diplomatiškai ir ekonominėmis sankcijomis, o Rusijai įsivėlus į Siriją, ėmė kalbėtis. Rodos, kad nepaisant aštrios kritikos Rusijai ir Iranui dėl Assado palaikymo, visgi yra permąstoma JAV nuostata, kad diktatorius Assadas jokiu būdu negali likti valdžioje. Ketvirtadienį dalyvaudamas populiariame Stepheno Colberto naktiniame šou, valstybės sekretorius Johnas Kerry šiek tiek sušvelnino ankstesnę savo ir prezidento retoriką apie būtinybę Assadui kuo greičiau atsistatydinti. Jis ėmė kalbėti apie „palaipsnį pereinamąjį laikotarpį“ (angl. „gradual transition“), kai bus imamasi apgalvotų, tikslingų veiksmų padėčiai Sirijoje stabilizuoti.

Rusijos pasiryžimas dalyvavimas kariniuose veiksmuose Sirijoje dar sumažina Assado išstūmimo iš valdžios galimybę artimiausiu metu. Tai vyksta tuo metu, kai prezidento Obamos užsienio politikos tikslai Sirijoje - užgniaužti ar nors susilpninti ISIS, padaryti galą Assado režimui ir mėginti derybų keliu padėti konfliktuojančioms pusėms susitarti atrodo nebepasiekiami.

Vašingtone nėra konsensuso, kaip interpretuoti Rusijos karinius veiksmus Sirijoje, kaip tai pakeis JAV politiką Artimuosiuose Rytuose ir kaip turėtų reaguoti JAV. Sutariama dėl vieno: Rusijos karinių veiksmų susitiprėjimas Sirijoje - tai iššūkis JAV užsienio ir saugumo politikai visuose Artimuosiuose Rytuose. Įtariama, kad Rusija gali paveikti ne tik JAV ar jos sąjungininkų veiksmus, bet ir vietinių veikėjų tokiose šalyse kaip Irakas, Libanas ir Iranas nuostatas ir galias. Baiminamasi dėl Rusijos karinės įtakos kūrimo už buvusio sovietinio bloko ribų.

Logiška manyti, kad Rusija naudos savo naująją įtaką regione kaip svertą derėdamasi dėl ekonominių sankcijų panaikinimo. Tai bloga žinia Ukrainai ir ją palaikančioms valstybėms.

JAV politikos formavimui Rusijos atžvilgiu turės įtakos ir vidiniai veiksniai. Vyksta intensyvi kova artėjant prezidento rinkimams. Apie JAV užsienio politiką bei humanitarinę krizę Sirijoje pasisako ir respublikonų, ir demokratų kandidatai į prezidentus bei kiti politikai. Nuo 2011-ųjų metų Sirijoje žuvo beveik ketvirtis milijono žmonių; daugiau negu 7,6 milijonų žmonių šalies viduje liko be pastogės. Nenuostabu, kad labiausiai dabartinę JAV politiką Sirijoje kritikuoja respublikonai, argumentuodami, kad JAV laiku nesiėmė ryžtingų veiksmų prieš diktatorių Assadą ir prarado tikėjimą savo jėgomis. Demokratai paprastai nelinkę palaikyti papildomų JAV karinių veiksmų užsienyje, netgi ir Sirijoje. Hillary Clinton šiuo atveju yra išimtis. Po spalio pirmosios Rusijos veiksmų Sirijoje, Clinton iškart suformulavo pasiūlymą organizuoti saugias zonas (angl. „no fly zones“) ir koridorius tam, kad būtų sustabdytas žudymas ir reguliuojami pabėgėlių srautai.

Tai drąsesnis pasiūlymas negu dabartinis prezidento Obamos ir gynybos departamento atsakas, kuris apsiribojo griežta retorika ir kariškių mėginimu suvaldyti konfliktą tarp JAV ir Rusijos (angl. „deconfliction“). Po Rusijos karinių antskrydžių rugsėjo 30 dieną, JAV kariškiai bendravo su Rusijos kariškiais nuotoliniu būdu, aptardami lėktuvų pilotų komunikaciją kariniuose veiksmuose. Buvo kalbama apie technines detales - tam, kad būtų išvengta netyčinio lėktuvų susidūrimo. Kai kurių analitikų manymu, šis „deconfliction“ arba minimalaus bendradarbiavimo modelis, kuris, beje, buvo priimtas ir Izraelio derybų su Rusija metu, gali tapti JAV santykių su Rusija Artimuosiuose Rytuose kasdienybe. Tai kitokia strategija, kuri neturi nieko bendro su deklaruojamu nepasitenkinimu diktatoriaus Assado valdymu ir noru puoselėti žmogaus teises.

Amerikiečiams yra gerai žinomas Assado režimo žiaurumas. JAV Holokausto muziejuje demonstruojamos sirų fotografo nuotraukos su Assado režimo nukankitų žmonių kūnais. Nuotraukų net 55 tūkst, ir jos sukrečiančios. Prieš nužudant, aukos buvo kankinamos: žmonėms išbadytos akys, kūnuose aiškiai matomos deginimo ir smaugimo žymės. Fotografas, pasivadinęs „Cezariu“, 2014-aisiais apie žiaurumus papasakojo ir JAV Kongresui, tačiau nusivylė, kad jo pasakojimas neįkvėpė karinių veiksmų sustabdyti Assadą. Pastarųjų dienų įvykiai parodo, kad greitu laiku to neįvyks. Be to, JAV - demokratinė valstybė, ir užsienio politikos formavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, jame dalyvauja daug institucijų ir veikėjų, kurių interesai ir nuomonės be visada sutampa. Nors visuomenė ir bjaurisi Assado žiaurumais, noro veltis į karus nėra. Didžioji dauguma amerikiečių palaikė prezidento Obamos sprendimą pasitraukti iš Irako ir sumažinti JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose.

Prezidentas Obama savo kalboje Jungtinėms Tautoms minėjo, kad Sirija - svarbiausias tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų dabartinei pasaulio tvarkai testas. Sirijoje diktatorius ir jo režimas žudo tūkstančius civilių žmonių; ten siautėja ir „Islamo valstybės“ teroristai. Todėl, pasak prezidento Obamos, tai nebėra vienos valstybės reikalas. Tai - išpuolis prieš visą žmoniją. Panašu, kad kol kas tarptautinė bendruomenė dar šiam testui nėra pasiruošusi, o JAV kol kas vis dar trūksta politinės valios imtis griežtesnių veiksmų Sirijoje.

----------

Dr. Dovilė Budrytė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Georgia Gwinnett College Atlantoje dėstytoja.

Blagovest Tashev yra buvęs George C. Marshall Asociacijos saugumo studijų direktorius. Šiuo jis dirba saugumo analitiku ir tyrėju Vašingtone.