2019.10.17 10:48 |Kategorija:  Cover news with delay

Seimas ėmėsi įstatymo pataisos dėl šnipų mainų

papildysime

Vilnius, spalio 17 d. (BNS). Seimas ėmėsi Baudžiamojo kodekso pataisos, kuri detalizuotų prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.

Pataisa nustatytų, kad malonė gali būti taikoma su atitinkama užsienio valstybe susitarus grąžinti į Lietuvą šalies pilietį, prieš kurį toje valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis veikė Lietuvos valstybės saugumo interesais.

Už tokią pataisą po pateikimo balsavo šimtas Seimo narių, penki susilaikė. Pataisa toliau svarstoma Seime bus spalio 22 dieną, dar liko du balsavimai, kad ji būtų priimta.

BNS šaltinių teigimu, šis projektas susijęs su planuojamais Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos mainais, apsikeičiant šiuo metu kalinamais piliečiais. 

Įstatymo iniciatorius Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti šalies vadovo teisę suteikti malonę, kai tai susiję su dviejų valstybių susitarimu.

Tačiau kai kurie teisininkai sako, kad tokia pataisa yra perteklinė, nes įstatymas ir dabar leidžia prezidentui atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo.

Seimo Teisės departamentas teigia, kad dabartinis įstatymas jokiomis sąlygomis neriboja prezidento teisės tenkinti malonės prašymą. 

„Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis“, – nurodo Seimo Teisės departamentas.

BNS šaltinių teigimu, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praeitą savaitę.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

Autoriai: Vaidotas Beniušis, Milena Andrukaitytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, gruodžio 06

2019.12.06 15:00
Lietuvos politika 2019.12.06 15:00
2019.12.06 14:41
Užsienio naujienos 2019.12.06 14:41
2019.12.06 12:50
Lietuvos politika 2019.12.06 12:50
2019.12.06 12:29
Lietuvos politika 2019.12.06 12:29
2019.12.06 12:27
Lietuvos politika 2019.12.06 12:27
2019.12.06 11:42
Užsienio naujienos 2019.12.06 11:42
1 2 3 4 5