2019.06.13 07:35 |Kategorija:  Cover news with delay

D. Trumpas praneša apie 1 000 papildomų karių Lenkijoje, kritikuoja Vokietiją (atnaujintas)

Vašingtonas, birželio 13 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad šalis nusiųs 1 000 papildomų karių į Lenkiją, bei perspėjo Vokietiją, kad daro save Maskvos „įkaite“, nes pernelyg kliaujasi rusiškais energetikos ištekliais.

Daugiau detalių apie Jungtinių Valstijų planus plėsti savo karinį kontingentą nėra, tačiau apie nuolatinę JAV bazę, kurios Lenkija jau seniai tikėjosi, nekalbama.

Su NATO pajėgomis Lenkijoje šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. JAV karių rotaciniu principu. Bendroje spaudos konferencijoje su Vašingtone viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) D. Trumpas pareiškė, kad ketinama į šalį išsiųsti 1 000 papildomų karių.

D. Trumpas nurodė, kad tie kariai į Lenkiją bus perkelti iš Vokietijos. Be to, jis pridūrė, kad Lenkija stato kompleksą kariams apgyvendinti.

Šis skaičius yra perpus mažesnis nei D. Trumpas paskelbė maždaug trimis valandomis anksčiau Ovaliajame kabinete priėmęs A. Dudą.

„Jie kalba apie 2 000 karių“, – tada sakė JAV prezidentas.

Jis taip pat sumenkino JAV sąjungininkės Lenkijos viltis sulaukti nuolatinės Jungtinių Valstijų karinės bazės; toks žingsnis supykdytų Kremlių ir beveik neabejotinai išprovokuotų jo atsaką.

„Nekalbu apie nuolatinę ar nenuolatinę (bazę)", – pabrėžė D. Trumpas.

A. Duda, per spaudos konferenciją paklaustas, kiek JAV karių norėtų matyti savo šalyje, buvo diplomatiškas: „Tai visada priklauso tik nuo Jungtinių Valstijų.“

Tuo metu D. Trumpas pareiškė: „Jis norėtų 250 tūkst. karių.“

Prezidentas nurodė, kad Lenkija taip pat pirks iš JAV daugiau kaip 30 modernių naikintuvų F-35. Per itin neįprastą karinių lėktuvų pasirodymą trečiadienį vienas iš šių orlaivių praskrido virš Baltųjų rūmų, o patenkintas Lenkijos lyderis pamojavo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV pareiškimą dėl savo planų plėsti karinį kontingentą Lenkijoje ir parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad tai rodo „stiprų JAV įsipareigojimą Europos saugumui bei transatlantinių ryšių tvirtumui“.

Vokietijos ir Rusijos energetikos pavojai

Kalbėdamas apie tarp Europos ir Rusijos tvyrančią įtampą, D. Trumpas kritikavo Vokietiją dėl to, ką pavadino pernelyg dideliu kliovimusi rusiškais energetikos ištekliais.

„Tai tikrai daro Vokietiją Rusijos įkaite“, – sakė jis, užsimindamas, kad svarsto galimybę paskelbti sankcijų, kuriomis būtų užblokuotas naujas didelis Rusijos vykdomas eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.

Projektą kritikavo kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lenkija.

„Tiesiog labai griežtai pasakysiu, kad manau, jog Vokietija daro milžinišką klaidą taip smarkiai pasikliaudama tuo vamzdynu“, – pareiškė D. Trumpas.

Kritika Vokietijai iš D. Trumpo lūpų nėra naujas dalykas; JAV prezidentas ne kartą buvo surėmęs ietis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, taip pat ir dėl jo reikalavimo, kad Berlynas skirtų daugiau lėšų gynybai.

„Giname Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardų milijardus dolerių iš Vokietijos“, – pareiškė D. Trumpas Ovaliajame kabinete.

„Nemalonus Rusijos veidas“

Anksčiau Sovietų Sąjungos dominuotoje Rytų Europoje įsikūrusi NATO narė Lenkija jau seniai norėjo didesnio JAV karinio kontingento.

Išgąsdintas agresyvių Rusijos žingsnių pastarąjį dešimtmetį, kai buvo užgrobtos tam tikros Gruzijos ir Ukrainos teritorijos, A. Duda stengėsi sužavėti JAV prezidentą; buvo netgi pasiūlyta idėja, kad Lenkija pastatys „Trumpo fortą“ – bazę, kurioje tilptų tūkstančiai amerikiečių karių.

Baltuosiuose rūmuose viešėjęs A. Duda pasakė karštą kalbą apibendrindamas, jo žodžiais, Lenkijos pasipriešinimo Rusijos imperiniam dominavimui istoriją.

„Rusija visuomet siekė užgrobti mūsų teritoriją, – kalbėjo Lenkijos lyderis. – Norėtume, kad Rusija būtų mūsų draugė, bet, deja, Rusija rodo savo negerą, nemalonų veidą. Nenorime būti to dalimi.“

Vis dėlto pikta Maskvos reakcija privertė JAV kiek atsargiau planuoti savo karinį buvimą Lenkijoje.

Nuolatinė bazė Lenkijoje dar vienu žingsniu priartintų amerikiečių karinę jėgą prie Rusijos sienų.

Kremlius tuomet gali nuspręsti išplėsti savo karinius išteklius Kaliningrade, įsikūrusiame Lenkijos pašonėje, ir, galbūt, Baltarusijoje, artimoje Rusijos sąjungininkėje, kuri iki šiol nesutiko priimti pilno pajėgumo rusų karinės bazės.

Šio amžiaus pradžioje buvo intensyviai diskutuojama dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje, taip siekiant apsisaugoti nuo Irano atakų prieš Europą, tačiau Rusija tai laikė tiesiogine grėsme.

Kremliui pagrasinus atsakyti naujomis branduolinėmis raketomis, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) to projekto atsisakė.

Tačiau pernai kovą Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV. Šis sandoris laikomas dideliu žingsniu į priekį modernizuojant Lenkijos pajėgas.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, gruodžio 06

2019.12.06 15:30
Užsienio naujienos 2019.12.06 15:30
2019.12.06 15:25
Lietuvos politika 2019.12.06 15:25
2019.12.06 15:00
Lietuvos politika 2019.12.06 15:00
2019.12.06 14:41
Užsienio naujienos 2019.12.06 14:41
2019.12.06 12:50
Lietuvos politika 2019.12.06 12:50
2019.12.06 12:29
Lietuvos politika 2019.12.06 12:29
2019.12.06 12:27
Lietuvos politika 2019.12.06 12:27
1 2 3 4 5