ES ruošiasi atidėti narystės derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija

Briuselis, birželio 12 d. (AP-BNS). Europos Sąjunga trečiadienį perspėjo, kad dalis jos lyderių nusiteikę atidėti narystės derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią, nors skamba perspėjimai, kad tolesni atidėliojimai galėtų pakirsti demokratinių reformų procesą ir stabilumą nepastoviame Balkanų regione.

Balkanuose įstojimo į ES perspektyva yra didelė paskata vykdyti reformas nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai subyrėjo buvusi Jugoslavija, o jos teritorijoje įsiplieskė karas.

Gegužę Europos Komisija, ES pagrindinė vykdomosios valdžios struktūra, rekomendavo, kad minėtos dvi valstybės būtų pakviestos pradėti derybas.

Per kitą savaitę Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą ES lyderiai aptars Albanijos ir Šiaurės Makedonijos kandidatūras, bet tam susitikimui pirmininkausiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) lyderis Donaldas Tuskas trečiadienį leido suprasti, kad ne visos bloko narės šiuo metu nori, kad prasidėtų tokios derybos.

„Per pastaruosius dvejus metus jūsų šalis pasiuntė visus politinius signalus, kurių iš kandidačių laukė ES, – pareiškė D. Tuskas, stovėdamas šalia Šiaurės Makedonijos prezidento Stevo Pendarovskio. – Padarėte viską, kas iš jūsų buvo laukta.“

„Vis tik noriu būti su jumis atviras: ne visos valstybės narės pasirengusios ateinančiomis dienomis priimti sprendimą dėl derybų pradžios“, – pridūrė EVT vadovas.

Besitęsianti 28 valstybių bloko plėtra apsunkino sprendimų priėmimo procesą, o po 2004 metų, kai į Bendriją įstojo 10 šalių, dalis bloko pavargo nuo tokios politikos.

2014 metais Europos Komisijos pirmininku išrinktas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) žadėjo, kad per jo kadenciją, pasibaigsiančią spalio 31 dieną, į bloką neįstos nė viena nauja šalis.

Tačiau ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) gegužę perspėjo, kad Europa plėtros Balkanuose klausimu atsidūrė „kryžkelėje“.

„Visuomet sakome, kad tai yra nuopelnais grindžiamas procesas – taigi, kai nuopelnai įvertinami kaip teigiami, jie turi būti pripažįstami“, – sakė ji.

„Nepripažinus ir nesureagavus į objektyvią pažangą, būtų padaryta žalos Europos Sąjungos patikimumui“, – pareiškė F. Mogherini. Ji pridūrė, kad tai taip pat „pakirstų stabilumą ir rimtai atgrasytų nuo tolesnių reformų“.

Toks jos perspėjimas nuskambėjo diena po to, kai Serbija paskelbė savo ginkluotųjų pajėgų visišką parengtį dėl Kosovo ginkluotos policijos reido šalies šiaurėje, kur dauguma gyventojų yra etniniai serbai. Anot Kosovo pareigūnų, ši operaciją buvo nukreipta prieš organizuotą nusikalstamumą; per ją naudotos ašarinės dujos ir suimta apie 20 žmonių

Šiaurės Makedonijai, anksčiau vadintai tiesiog Makedonija, kandidatės statusas buvo suteiktas dar 2005 metais, tačiau derybos dėl narystės taip ir neprasidėjo. Šį procesą blokavo Graikija, daug metų tęsiantis jos ginčui su Priština dėl valstybės pavadinimo.

Abi kaimynės pernai pasiekė susitarimą, pagal kurį šalis buvo pervadinta Šiaurės Makedonija. Dabar yra paruoštas pagrindas jai įstoti į NATO ir ilgainiui – į ES.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius