Išsisėmus diskusijoms, vyriausybinė grupė baigė derėtis dėl biudžetininkų algų (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, kovo 15 d. (BNS). Vyriausybinė komisija penktadienį baigė diskusijas dėl strategijos viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti, ministrams ji bus pateikta kitą savaitę.

„Darbo grupėje mūsų diskusijos šiek tiek išsisėmė, (...) todėl dabar esame nusprendę, kad mūsų strategiją su kai kuriais papildomais pasiūlymais, į kuriuos mes neatsižvelgėme, pateiksime neformaliam Vyriausybės pasitarimui“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

„Darbo grupė yra darbo grupė, bet mes turime sužinoti viso kabineto nuomonę, ar teisingu keliu einame, ar galime padaryti kažką papildomai“, – teigė jis.

Valdžia siūlo kitąmet didinti kai kurių mažiausiai uždirbančių darbuotojų koeficientus iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), šiuo metu siekiančio beveik 752 eurus „į rankas“, taip pat 15 proc. kelti algas kultūros ir meno, socialinių paslaugų srities darbuotojams bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Taip pat siūloma ne mažiau kaip 10 proc. didinti mokytojų algas, o mažiausiai uždirbantiems statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams gelbėtojams, atlyginimų koeficientus siūloma didinti 12 procentų.

Vyriausybės duomenimis, šiems įsipareigojimams padengti reikėtų apie 120 mln. eurų kasmet.

Tačiau profsąjungų atstovė Inga Ruginienė sako, kad tokiu būdu algos daugiausiai išaugs aukštesnio rango valdininkams ir įstaigų vadovams, o ne mažiausiai uždirbantiesiems.

Ji siūlo, kad minimalūs algų koeficientai kitąmet augtų tiek, kad mažiausias biudžetininko darbo užmokestis kitąmet siektų 60 proc. vidutinės algos šalyje.

„Mes turime labai neigiamos patirties ir tikrai ne vieną kartą matėme, kaip yra skiriamas papildomas finansavimas, kuris sugula į vadovų, aukščiausių pareigūnų, prokurorų ir visų kitų kišenes“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

D. Matulionis teigė, kad Vyriausybė siekia padidinti ne tik mažiausiai uždirbančiųjų algas, bet ir sumažinti atlyginimų disbalansą tarp sektorių.

„Yra sektorių, kur atlyginimai tradiciškai buvo per maži“, – sakė vicekancleris.

„Ar iš tikrųjų tai būtų teisinga, kad didiname tik mažiausiai uždirbantiems? (...) Ar daugiau uždirbantys kultūros, socialinės srities darbuotojai nenusipelno tam tikro padidėjimo?“, – kalbėjo jis.

Žada apsvarstyti iki vasaros

Komisijoje taip pat nepavyko susitarti dėl bazinio dydžio, nuo kurio priklauso daugumos valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Vyriausybė siūlė į prieškrizinį lygį šį dydį grąžinti per dvejus metus, profsąjungos ragino tai padaryti iki 2020-ųjų.

Vyriausybės duomenimis, dydžio sugrąžinimas į prieškrizinį lygį valstybei kainuotų apie 200 mln. eurų per metus.

D. Matulionis teigė, kad valdžia neturi galimybės iškart įgyvendinti visų profsąjungų prašymų.

„Mes atsimušame į tam tikras biudžetinių galimybių ribas ir šalia išties svarbaus viešojo sektoriaus mes turime kitus dalykus“, – kalbėjo vicekancleris.

Visgi darbo grupėje pavyko sutarti kitąmet padidinti gydytojų algas iki trijų vidutinių šalyje darbo užmokesčių, o slaugytojų – iki pusantro VDU. Tai papildomai kainuos apie 190 mln. eurų per metus.

Sutarta indeksuoti bazinį dydį po jo sugrąžinimo į prieškrizinį lygį, kad rodiklis kasmet augtų ne mažiau kaip 2 procentais.

Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti principą, kad atskiruose sektoriuose algos galėtų augti sparčiau pasiekus tam tikrus sutartus rodiklius, pavyzdžiui, sumažėjus eilėms ligoninėse, mirtingumo rodikliams ar pagerėjus ugdymo kokybei.

D. Matulionis teigė, kad Vyriausybė ir Seimas pateiktą strategiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimo iki 2025 metų turės apsvarstyti per pavasarį.

„Iš tiesų laikas spaudžia, mes turėtumėme suspėti iki 2020 metų biudžeto formavimo ciklo“, – sakė jis.

„Vyriausybės ryžtas yra akivaizdus – turime nepamiršti viešojo sektoriaus. (...) Laikas kalbėti ne tik apie rinkos ekonomiką, bet ir apie socialinę rinkos ekonomiką“, – tvirtino D. Matulionis.

I. Ruginienė paragino diskusijas apie dalį darbo grupėje aptartų dalykų perkelti į kito formato derybas, kur kalbamasi apie konkrečius valdžios įsipareigojimus 2020-iesiems, o ne strategijose siūlomus pažadus.

„Erdvės susitikinėti dėl pačios strategijos mes toliau nematome“, – sakė profsąjungų atstovė.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10 - Lietuvos naujienų skyrius