Grėsmė Gedimino kalnui lieka, R. Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį

papildymai nuo 3 pastraipos

Vilnius, gruodžio 19 d. (BNS). Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas šlaitas, kiti tik laikinai stabilizuoti, kalnui lieka nemaža grėsmė.

Geologijos tarnyba kritikuoja, kad šiaurės vakarų šlaitas tvarkytas neatlikus geologinių tyrimų, Lietuvos nacionalinis muziejus jai neteikia informacijos apie vykdomus darbus, neįsiklauso į jos pasiūlymus.

„Per pastaruosius dešimt metų tvarkant Gedimino kalną nebuvo atlikti geologiniai tyrimai, priimami sprendiniai tik pasikliaujant formulėmis, bet ne realiais parametrais. Šiai dienai girdime, kad garantija duodama tik dešimčiai metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po dešimt metų vėl turėsime tą pačią situaciją?“ – Gedimino kalno tvarkymo procesą kritikavo Geologijos tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė.

Pasak jos, įrengta stebėsenos sistema rodo kažkokius judesius jau ilgalaikėmis priemonėmis sutvarkytame šiaurės vakarų šlaite. Geologijos tarnyba teigia nežinanti, kokius judesius rodo daviklis, ar tai gali būti nauja besiformuojanti nuošliauža, nes informaciją valdo Nacionalinis muziejus. Trečiadienį Kultūros komiteto posėdyje dalyvavę muziejaus darbuotojai į šį klausimą neatsakė.

„Istorija kartojasi jau net su šia ekstremalia situacija. Kadangi turime pavyzdį, buvusį prieš dešimt metų, dabar išgirdome garantiją dešimčiai metų, taip išeina, kad Gedimino kalnas yra pastovus brangus malonus, brangus simbolis, kuris kas dešimt metų apie save primins ir bus skelbiama ekstremali situacija. Tik tokią išvadą galiu padaryti“, – teigė Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanapienė.

Anot jos, kalną tvarkant be tyrimų, vėliau bus dar sunkiau įvertinti jo realią situaciją, kainuos brangiau.

J. Čyžienės teigimu, Geologijos tarnyba išbraukta iš Gedimino kalno tvarkytojų, kai pernai buvo valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Tarnybos atstovai neįtraukti į Ekstremalių situacijų komisiją.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis paragino komitetą kreiptis į Vyriausybę, kad ši sušauktų skubų posėdį ir aptartų situaciją.

„Reikia spręsti, kas vadovautų tam procesui, koordinuotų. Matome, kad nėra lyderystės, kuri apimtų visus visus. Taip būti kaip dabar yra nebegali“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė R. Karbauskis.

Kultūros ministrės patarėjas Juozapas Blažiūnas komitetui pristatė nuveiktus darbus tvarkant Gedimino kalną.

Anot jo, šiaurės vakarų šlaitas sutvarkytas ilgalaikėmis priemonėmis, darbams duota dešimties metų garantija. Atkurtas šio šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, konservuotas požeminio tunelio išėjimas, šlaitas apželdintas, įrengta laistymo sistema. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena. 

Anot patarėjo, kituose šlaituose imtasi laikinų priemonių stabilizuoti kalną, įrengta laikina stoginė Gedimino kalno aikštelėje, Kunigaikščių rūmai suveržti bei atstatytas pagrindinis takas į Gedimino kalną.

J. Blažiūno teigimu, didžiausios rizikos nuošliaužoms susiformuoti yra Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.

„Kitais metais būtinai galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą“, – pabrėžė jis.

Nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė teigė, kad metų viduryje jau paskelbtas tarptautinis konkursas dėl kompleksinio kalno tvarkymo.

„Konkursu buvo susidomėję dvylika paslaugų tiekėjų, bet gavome tik vieną pasiūlymą“, – sakė E. Pekarskaitė.

Anot jos, pasiūlyta kaina pasirodė per didelė, dabar vyksta derybos dėl jos.

Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Šių metų gruodį nutarta, kad jos atšaukti negalima.

Autorė: Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius