LB analitikas A. Škarnulis: ekonomikoje turi ateiti poilsio laikas (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, gruodžio 19 d. (BNS). Lietuvos bankui (LB) kiek sumažinus šių metų ūkio augimo prognozę ir nekeičiant kitų metų įžvalgos, banko analitikas sako, jog augimas virš šalies potencialo ilgai tęstis negali – turi ateiti poilsio laikas. 

„Lietuvos ekonomika pastaruoju metu augo virš savo potencialo, mes pagaminame prekių ir paslaugų daugiau negu teoriškai galėtume, atsižvelgiant į turimus resursus. Tokia situacija ilgai tęstis negali“, –  naujausių makroekonomikos prognozių pristatyme teigė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

„Paraleliai yra, tarkime, ir su žmonėmis, kurie ilgesnį laiką daug dirba, pervargsta, nualina resursus, ir tada neišvengiamai ateina poilsio laikotarpis“, – pridūrė jis. 

LB sumažino šių metų ūkio augimo prognozę nuo 3,4 iki 3,2 proc., tačiau kitų metų įžvalgos nesikeičia – numatoma, kad ūkis kitąmet augs 2,8 proc. Lėtėjantį ekonomikos augimą, anot analitiko, skatina ir lėtėjantis eksportas. 

A. Škarnulio teigimu, visuotine problema Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. 

„Nuo 2013 metų dvigubai padidėjo įmonių, sakančių, kad darbuotojų trūkumas yra mūsų veiklą ribojantis veiksnys. Ir tuo pačiu darbuotojų trūkumas yra tas faktorius, kuris daro didžiausią spaudimą atlyginimų augimui Lietuvoje“, – teigė A. Škarnulis.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas toliau lemia sparčiai kylančius atlyginimus, tačiau, anot Lietuvos banko,  įmonės turi sukaupusios didelius finansinius rezervus, Tai reiškia, kad jos gali rinktis, kaip toliau plėtoti verslą – didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas darbo našumą didinančias priemones.

Darbo užmokestis ir toliau kils greičiau nei kainos. Bendrą kainų augimą palaikys kylančios darbo sąnaudos, kurios labiausiai didina paslaugų kainas. O jų didėjimas jau kurį laiką lemia maždaug trečdalį visos infliacijos.

Reikšmingą poveikį turės ir žaliavų kainos – nors pastaruoju metu pasaulinė naftos kaina gerokai mažėjo, vis dėlto šį rudenį naftos kaina eurais buvo vidutiniškai trečdaliu didesnė nei prieš metus, o tai didino kainas vartotojams.

Be to, prognozuojama, kad infliacija augs nuo 2,2 proc. šiemet iki 2,4 proc. kitąmet. Anot LB, tam įtakos turi ir kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, daržovių kainų augimas. 

„Vidutiniu atveju Lietuvoje kainos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, sudaro apie 60 proc., tačiau avalynės, aprangos ir alkoholinių gėrimų kainos yra viršijusios ES vidurkį“, – sakė analitikas.

Vis dėlto, pasak A. Škarnulio, gyventojų perkamoji galia turėtų didėti.

Kalbėdamas apie būsto įperkamumą, analitikas teigė, kad jis Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra rekordinis. Pasak jo, po 2009 metų ekonominės krizės nekilnojamojo turto (NT) kainos vidutiniškai augo lėčiau negu atlyginimai, todėl būstą įpirkti tapo vis lengviau.

„Panaši situacija išsilaikys, nes algų augimas ir toliau turėtų būti spartus, o NT rinka stabilizuojasi, aktyvumas nerodo reikšmingo augimo, todėl tikėtis didžiulio kainų augimo būsto segmente nevertėtų“, – teigė ekonomistas.

LB teigimu, atlyginimai šiemet augs 9,5 proc. – 0,8 punkto daugiau nei prognozuota spalį. Banko analitikų teigimu, faktinis jų augimas buvo didesnis nei tikėtasi. Kitąmet darbo užmokestis turėtų padidėti kiek mažiau – 6,9 procento.

Nedarbas ir toliau mažės – šiais metais jis sieks 6,3 proc., kitais metais – 6,1 procento.

Esminės demografinės tendencijos nesikeičia – darbingo amžiaus gyventojų skaičius toliau mažėja. Tai rodo, kad į pensiją išeina daugiau žmonių, nes įsilieja į darbo rinką. Šį efektą, anot LB analitikų, truputį mažina imigrantai, kurių daugiausiai atvyksta dirbti į transporto ir statybų sektorių.

Šiemet daugiausiai darbo leidimų suteikta imigrantams iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kinijos. 

[email protected], +370 5 205 85 11 – Verslo naujienų skyrius