2018.06.25 12:37 |Kategorija:  Cover news with delay

VRK pirmininkė siūlo vietoj rinkimų komitetų kurti regionų partijas (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 25 d. (BNS). Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė siūlo svarstyti, kad siekiant griežtesnės rinkimuose dalyvaujančių judėjimų kontrolės vietoj visuomeninių rinkimų komitetų būtų kuriamos regionų partijos.

„Jeigu yra rinkimų komitetas ir jis metai iš metų dalyvauja rinkimuose tokiu pat pavadinimu, galbūt reikėtų diskutuoti apie mažas, regionines politines partijas?“ – per Seime pirmadienį surengtą diskusiją sakė L. Matjošaitytė.

Apie rinkimų komitetų skaidrumą diskutuojama artėjant 2019 metų merų ir savivaldybių tarybų rinkimams.

Vyriausioji rinkimų komisija teigia stebinti procesą, kad kaip asociacijos veikiančios visuomeninės organizacijos savivaldos rinkimuose imasi dalyvauti komitete tokiu pačiu pavadinimu.

L. Matjošaitytė tvirtino, kad tokiu būdu visuomeniniams rinkimų komitetams lengviau konkuruoti su politinėmis partijomis, nes veikdami kaip asociacijos jie gali užsiimti labdaringa ar kitokia veikla, patys gauti paramą.

„Galbūt nereikėtų leisti komitetui išsiregistruoti iš karto po rinkimų, jeigu į savivaldybių tarybas yra išrenkami to komiteto nariai?“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Pasak konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, su Registrų centru neatsiskaitančios visuomeninės organizacijos vėliau „kaip chameleonai“ tampa visuomeniniais komitetais, o finansinę paramą susirenka per nekontroliuojamą laikotarpį, kai nevyksta rinkimų kampanija.

„Galbūt politinių partijų ir kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme turi būti įrašyti rinkimų komitetai, kad jiems galiotų tokios pačios nuostatos, kaip politinėms partijoms ir oganizacijoms“, – teigė politikas.

Vis dėlto buvęs ilgametis VRK vadovas Zenonas Vaigauskas sakė, jog visuomeninių organizacijų ir rinkimų komitetų pavadinimų sutapimas savaime nėra žalinga praktika.

„Jeigu iš tikrųjų visuomeninė organizacija yra aktyvi, ji veikia ir po to nusprendžia eiti į komitetus, tai visuomenei, valstybės valdymui savaime nėra blogas dalykas“, – tvirtino Z. Vaigauskas.

Siūlo ilginti politines kampanijas

Diskusijoje Seime taip pat nuskambėjo siūlymai ilginti rinkimų kampanijų laikorpį ar taikyti sankcijas ne tik neteisėtą paramą gaunantiems politiniams judėjimams, bet ir šios paramos teikėjams.

Renginyje politikai ir institucijų atstovai diskutavo apie priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu. Taip pat svarstyta, kaip užkirsti kelią paramos gavėjo statusą turintiems subjektams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.

Pastaruoju metu politikai diskutuoja, ar nereikėtų tobulinti partijų finansavimo sistemos, nes galiojanti tvarka neužtikrina visiško partijų finansavimo skaidrumo.

Birželį priimtose parlamentinio tyrimo išvadose Seimas konstatavo, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas per atsiskaitymus grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius Seime paragino ilginti rinkimų kampanijos laiką.

„Kitais metais vyks prezidento rinkimai, bet matome, kad de facto rinkimų kampanija jau vyksta, nors de jure ji neprasidėjusi“, – sakė pareigūnas. 

„Prailginus politinės kampanijos treminus, atsiranda papildomos kontrolės galimybės ir galimybės taikyti poveikio priemones“, – pridūrė jis.

Pasak STT atstovo, politikai turėtų kuo anksčiau deklaruoti ketinantys dalyvauti rinkimuose. 

Tuo metu Z. Vaigauskas pasiūlė atsakomybę už politinių judėjimų finansavimo pažeidimus taikyti ne tik patiems judėjimams, bet ir juos remiantiems subjektams.

Kai kurie politikai pastaruoju metu siūlo vėl leisti verslui remti politines partijas, grąžinant iki 2011 metų buvusią tvarką.

Vis dėlto nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ tokį pasiūlymą atmeta. Šios organizacijos Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad yra aiškus ryšys tarp partijas remiančio verslo ir politikų parankumo vėliau priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų nugalėtojų.

„Jeigu toks rėmimas atsirastų vėl, tai būtų visiškai priešinga žinutė dėl rinkimų skaidrumo, ypač mums turint duomenų, kaip viskas veikia“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad partijos finansavimo šaltiniai yra partijos nario mokesčiai, valstybės biudžeto asignavimai, palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas.

Autorius: Saulius Jakučionis

politika@bns.lt, +370 5 205 85 10 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Sekmadienis, lapkričio 18

2018.11.18 11:01
Užsienio naujienos 2018.11.18 11:01
2018.11.18 10:07
Užsienio naujienos 2018.11.18 10:07
2018.11.18 10:01
Lietuvos politika 2018.11.18 10:01

Šeštadienis, lapkričio 17

2018.11.17 18:43
Lietuvos politika 2018.11.17 18:43
2018.11.17 14:26
Lietuvos politika 2018.11.17 14:26
2018.11.17 13:48
Užsienio naujienos 2018.11.17 13:48
2018.11.17 12:47
Užsienio naujienos 2018.11.17 12:47
2018.11.17 11:19
Lietuvos politika 2018.11.17 11:19

Penktadienis, lapkričio 16

1 2 3 4 5