2018.05.16 11:16 |Kategorija:  Cover news with delay

Šiaurės Korėja grasina atšaukti viršūnių susitikimą su JAV (dar papildytas)

Seulas, gegužės 16 d. (AFP-AP-BNS). Šiaurės Korėja trečiadienį pagrasino atšaukti artėjantį šalies lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą, jeigu Vašingtonas spaus Pchenjaną vienašališkai atsisakyti branduolinio arsenalo.

Jeigu D. Trumpo administracija „spaus mus į kampą ir reikalaus vienašališkai atsisakyti branduolinių ginklų, derybos mūsų nebedomins ir turėsime iš naujo svarstyti artėjantį KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir JAV aukščiausio lygio susitikimą“, užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo Kim Kye Gwano (Kim Kjė Gvano) žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Planuojama, kad Kim Jong Unas ir D. Trumpas susitiks Singapūre birželio 12 dieną.

Kim Kye Gwanas kritikavo D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono (Džono Boltono) ir kitų aukšto rango JAV pareigūnų pastarojo meto kalbas, kad Pchenjano branduolinis nusiginklavimas turėtų būti pagrįstas „Libijos modeliu“ ir kad turi būti užtikrintas „visiška, patikrinama ir negrįžtama denuklearizacija“.

Be to, jis peikė kitus JAV komentarus, kad Šiaurės Korėja turėtų visiškai atsisakyti ne vien branduolinių ginklų ir juos nešti galinčių raketų, bet ir biologinių bei cheminių ginklų.

Būtų pragaištinga primesti mūsų didingai šaliai Libijos ar Irako likimą, sakė Kim Kye Gwanas ir pridūrė: „Negaliu užgniaužti pasipiktinimo tokiais JAV žingsniais ir imu abejoti JAV nuoširdumu“.  

Kiek anksčiau Pchenjanas atšaukė trečiadienį turėjusias įvykti derybas su Pietų Korėjos aukšto rango pareigūnais. Tai buvo padaryta reaguojant į šiuo metu vykstančias bendras Pietų Korėjos ir JAV aviacijos pratybas „Max Thunder“, kurias Pchenjanas pavadino „grubia ir pavojinga provokacija“. 

Staigus posūkis

Tai staigus ir dramatiškas sugrįžimas prie ankstesnės Pchenjano retorikos po kelis mėnesius trukusių intensyvių diplomatinių pastangų sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje.  

Šiaurės Korėjos branduolinis arsenalas turėtų būti svarbiausia istorinių Kim Jong Uno ir D. Trumpo derybų tema. Pchenjanas visada tvirtino, kad jam reikia šių ginklų kaip apsaugos nuo JAV invazijos. 

Artėjant deryboms Singapūre Šiaurės Korėja, be eufemizmų apie Korėjos pusiasalio denuklearizaciją, nepateikė jokių konkrečių užuominų, kokioms nuolaidoms yra pasirengusi. 

Pchenjanas „kelis kartus yra aiškiai pasakęs, kad denuklearizacijos išankstinė sąlyga yra prieš KLDR nukreiptos priešiškos politikos, taip pat JAV branduolinių grasinimų ir šantažo nutraukimas“, sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras. 

Anksčiau Pchenjanas yra reikalavęs, kad būtų išvestas visas Pietų Korėjoje esantis JAV karinis kontingentas, dislokuotas ten saugoti ją nuo kaimynės, taip pat nebeliktų Vašingtono sąjungininkės saugumą užtikrinančio amerikiečių branduolinio „skėčio“.       

Šiaurės Korėja visada tvirtino, kad jai reikia branduolinių ginklų apsisaugoti nuo galimos JAV invazijos. Libijos diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), nutraukęs savo šalies branduolinę programą, buvo nužudytas per sukilimą, palaikomą NATO bombardavimų. 

Kim Kye Gwanas taip pat atmetė JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) pasiūlymus dėl JAV ekonominės pagalbos, jei Šiaurės Korėja atsisakys branduolinių ginklų. M. Pompeo pastarosiomis savaitėmis dukart lankėsi Pchenjane, o pastarąjį kartą grįžo iš jo su trim Šiaurės Korėjos į laisvę paleistais amerikiečiais.  

„Niekada nepuoselėjome jokių lūkesčių dėl JAV paramos mums vystant savo ekonominę sąrangą ir tikrai nesudarysime tokių susitarimų ateityje“, – pažymėjo viceministras. 

Diplomatinė ekvilibristika

Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėjos lyderis užsiėmė aktyvia diplomatija – praėjusį mėnesį Korėjos pusiasalį dalijančioje  Demilitarizuotojoje zonoje jis susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu (Mun Džejinas), be to, dukart lankėsi Kinijoje, kur susitiko su šios šalies vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu). Pchenjanas taip pat paskelbė, kad ateinančią savaitę likviduos savo savo branduolinių bandymų kompleksą.

Analitikai sako, kad dabar Šiaurės Korėja bando iš naujo apibrėžti derybų sąlygas.   

„Tai diplomatinė taktika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos nacionalinės diplomatinės akademijos profesorius Kim Hyun-wookas (Kim Hjunvukas), pavadinęs tai „balansavimu ties pavojinga riba, kuriuo bandoma pakeisti JAV poziciją“.   

„Regis, Kim Jong Unas buvo priverstas sutikti su JAV reikalavimu, jog pirmiausiai turi būti įgyvendinta denuklearizacija, o dabar mėgina keisti tą poziciją, normalizavęs Šiaurės Korėjos ir Kinijos santykius bei užsitikrinęs ekonominę pagalbą“, – kalbėjo jis.  

„Prasidėjo klasikinė Šiaurės Korėjos diplomatinė ekvilibristika tarp JAV ir Kinijos“, – pridūrė analitikas. 

JAV pareigūnai ne kartą tvirtino, kad Pchenjaną sėsti prie derybų stalo privertė Vašingtono „maksimalaus spaudimo“ politika.  

JAV Midlberio tarptautinių studijų instituto ekspertas Joshua Pollackas (Džošua Polakas) sakė, kad Pchenjaną suerzino „triumfališkas tonas“. 

„Šiaurės Korėjos nedžiugina tai, ką jie mato ir girdi, – sakė jis. – Pchenano ir Vašingtono diplomatinius lūkesčius tebeskiria plati praraja“. 

 

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Pirmadienis, spalio 15

2018.10.15 13:14
Užsienio naujienos 2018.10.15 13:14
2018.10.15 13:03
Lietuvos politika 2018.10.15 13:03
2018.10.15 12:59
Įvairenybės, kultūra 2018.10.15 12:59
2018.10.15 12:53
Užsienio naujienos 2018.10.15 12:53
2018.10.15 12:05
Užsienio naujienos 2018.10.15 12:05
1 2 3 4 5