2018.04.20 12:49 |Kategorija:  Cover news with delay

Teisėsaugos įtariama Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė traukiasi iš pareigų (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, balandžio 20 d. (BNS). Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovę Joana Bikulčienė prašo būti atleidžiama iš pareigų.

Tai ji patvirtino penktadienį konferencijoje 15min.lt studijoje.

„Vakar vakare parašiau šiandienos data. Paprašiau atleisti mane iš pareigų. Tikrai nenoriu, nesilaikau tų pareigų, tų nušalinimų, kam reikia, ir man rankos truputį palaisvės, nes dvi savaites su niekuo bendrauti (negalėjau – BNS), tik žinojau, kad pilamas purvas“, –  sakė J. Bikulčienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad Nacionalinio kraujo centro direktorės atsistatydinimo prašymas gautas penktadienį, jį rengiamasi patenkinti.

„Šis prašymas bus patenkintas artimiausiu metu. Gal tai pavyks padaryti net šiandien“, – nurodė SAM.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino prokuratūros prašymą ir J. Bikulčienę trims mėnesiams nušalino nuo pareigų. Įtariamajai skirtas namų areštas, taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Prieš tai J. Bikulčienę teismas buvo leidęs suimti dviem savaitėms. Į laisvę ji paleista ketvirtadienį.

Nacionalinio kraujo centro vadovė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.

J. Bikulčienė įtariama siekusi padėti privačiai bendrovei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje. Moteris kaltinimus neigia.

Ji sakė, kad kaltinama „dariusi poveikį ir prašiusi daryti poveikį Latvijos sveikatos apsaugos ministrei ir Latvijos kraujo centro direktorei“.

Anot J. Bikulčienės, kaltinimai siekiant padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ji visus teisėsaugos veiksmus sieja su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.

„Su latvių kraujo centru sieja tikrai labai graži draugystė, visada pasitariame visais klausimais. Šiuo atveju buvo nauja direktorė, ji nelabai gaudėsi, kas čia darosi, ir atvažiavo pasitarti, ką daryti, nes būtent tas ponas, kuris kaltina mane monopolizavus Lietuvos rinką, būtent yra monopolistas Latvijoje, „Octapharma“ atstovas Latvijoje Aleksandras Cesas“, – sakė atsistatydinanti NKC vadovė.

Ji aiškino, kad būtent A. Cesas yra pasiekęs, jog Latvijos kraujo centras negalėtų disponuoti savo turima kraujo plazma. Kartu J. Bikulčienė stebėjosi, kodėl „Octafarma“ konkurso neapskundė teisme, o pasirinko būdą „visus konkurentus išeliminuoti vienu metu“.

STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dar pateikti bendrovės „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui ir bendrovės vadovei, J. Bikulčienės buvusiai bendramokslei Rūtai Stankevičienei.

Teisėsaugos teigimu, pagal nusikalstamos grupės planą, „Solis Tribus“ turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.

J. Bikulčienė aiškino, kad sistema Lietuvoje veikia taip, kad ligoninės ima iš Kraujo centro kraujo komponentus – eritrocitus, trombocitus, plazmą, tačiau pastarosios reikia tik penktadalio iš viso pateikiamo kiekio, todėl likusi dalis lieka ir galioja trejus metus, ji gali būti „gera farmacijai žaliava“. J. Bikulčienė aiškino, kad Lietuva neturi komponentų perdirbimo fabriko: ligonių kasos iki 2008 NKC mokėjo už kraujo plazmos perdirbimą į vaistus, vėliau finansavimą nutraukė, o kas bus daroma su likutine plazma, esą niekam nerūpėjo.

J. Bikulčienė tikino ieškojusi pažinčių, įvairių kontaktų siekiant panaudoti šią „nereikalingą“ kraujo plazmą, ir sulaukusi lietuvio investuotojo A. Petrošiaus, turinčio plazmos centrus Vienoje, pasiūlymo. 

Ji pripažįsta pati pasiūliusi A. Petrošiui savo buvusią klasiokę R. Stankevičienę į įmonės direktorės pareigas, tačiau tai esą darė siekdama naudos NKC.

„(Pasiūliau – BNS) labai savanaudiškais, bet Kraujo centrui savanaudiškais tikslais, kad būtų patikimas žmogus, kad mes kuo greičiau galėtumėme įgyvendinti sutartį, kad jie kuo greičiau pasirengtų licencijas, nes tai yra naudinga“, – tikino pašnekovė.

Anot jos, įmonė įsipareigojo iš donorų plazmos pagamintus vaistus užregistruoti Lietuvoje. Tai turėjo būti albuminas, imunoglobulinas, krešėjimo faktoriai – vaistai, skirti kraujo krešėjimo ligomis sergantiems ar imuninių sutrikimų turintiems pacientams. Ji patikino, kad plazma nebuvo išvežama iš Lietuvos.

„Pareigūnai tiesiog nelabai gaudosi situacijoje. Antra, aš pati labai daug bendrauju. Ir jeigu matau, kad žmonės kažko greitai nedaro, man turi būti greitai, sprendimas turi būti čia ir dabar. Tai galbūt aš per aktyviai visur dalyvavau ir jiems kilo įtarimų, kad negali žmogus šiaip sau aktyviai dalyvauti, vadinasi, jis kažką padarė“, – svarstė NKC vadovė.

„Klausimas toks: ar padaryta kraujo centrui, valstybei žala ar kažkam kitam žala, kitas dalykas, ar aš už tai gavau, ar man buvo pažadėtas materialinis ar koks kitoks atlygis. Taip, bendravimas tikrai buvo, nes aš labai džiaugiausi šia sutartimi, tikrai galvojau, kad galėsiu donorams parodyti: štai, mes nesame plazmos prekiautojai, štai vaistai“, – aiškino J. Bikulčienė.

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: