Dėl prezidentės sprendimo – skirtingi advokatų vertinimai

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Žinomi Lietuvos advokatai skirtingai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nepaskirti advokato Giedriaus Danėliaus teisingumo ministru dėl jo veiklos politinės korupcijos byloje – vieni sako, kad šalies vadovė pažeidžia teisinės valstybės principą, kiti teigia, kad ji pagrįstai siekė išvengti interesų konflikto. 

Prezidentė ketvirtadienį pareiškė, kad G. Danėliaus „pasirinkimai atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje nesuteikia galimybės būti paskirtam į politinę poziciją“. G. Danėlius buvo „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas.

L. Meškauskaitė: smūgis žmogaus teisėms

Advokatė Liudvika Meškauskaitė D. Grybauskaitės sprendimą pavadino „smūgiu advokatūrai ir žmogaus teisėms“.

„Tapatinti advokatą su klientu yra ir diletantiška, ir pažeidžia teisinės valstybės principas. Primetimas G. Danėliui atsirinkti, ką ginti, reiškia, kad jeigu nori turėti gerą reputaciją, tai turi diskriminuoti klientus“, – sakė teisininkė.

Pasak jos, teisė į gynybą yra teisinės valstybės principas.

„Mes neginame nusikaltimo, mes neginame korupcijos. Advokatas gina žmogų, žiūri teisinėmis priemonėmis, kokie įrodymai, kokios lengvinančios aplinkybės. Jis yra teisinės sistemos dalis ir realizuoja konstitucinę teisę į gynybą“, – teigė L. Meškauskaitė.

„Žmogus, kuris kaltinamas, tarkime, korupcija, prieš jį visa sistema – Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir taip toliau. Jis turi turėti nešališką teisės patarėją“, – pridūrė ji.

„Šitą sprendimą galime vertinti panašiai, kaip pasakymą gydytojui, kad tu pasileidęs, nes išgydei sifilitiką“, – kalbėjo teisininkė.

V. Mizaras: išvengta interesų konflikto

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras sako, kad prezidentės argumentuose dėmesys skiriamas interesų konflikto galimai rizikai ir jos užkardymui. 

Pasak V. Mizaro, šalies vadovei įtaką apsisprendžiant dėl G. Danėliaus skyrimo galėjo daryti tai, kad jis yra advokatas byloje, kur nagrinėjami politikų veiksmai.

„Tikėtina dėl to, kad kandidatas skiriamas į labai svarbią politinę poziciją (...), prezidentė konstituciškai pagrįstai, matyt, nusprendė geriau užkirsti kelią interesų konfliktui, negu, kad leisti jam kilti“, – kalbėjo advokatas.

„Būtent dėl to spėčiau, kad prezidentės žinutė buvo, jog ji vertina galimo interesų konflikto tikimybę, dėl kurio abejotina, ar konkretus asmuo, o ne profesija (advokatas, notaras, antstolis ar panašiai) konkrečių aplinkybių kontekste, galės neutraliai, objektyviai ir sąžiningai vykdyti pareigas, būdamas teisingumo ministru“, – pridūrė jis.

V. Mizaro teigimu, prezidentė nekėlė abejonių dėl advokato darbo svarbos ir nepasakė, jog advokato profesinė veikla savaime kaip nors yra trukdis užimti pareigas, arba kaip nors paneigė teisę į gynybą.

„Jos pozicija susijusi su konkretaus asmens galimybe nesukeliant interesų konflikto konkrečių aplinkybių kontekste eiti politiko pareigas vertinimu“, – teigė V. Mizaras. 

Teisingumo ministro postas laisvas nuo kovo 9 dienos, kai iš pareigų pasitraukė Milda Vainiutė.

Autorius: Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10 - Lietuvos naujienų skyrius