2018.04.19 14:32 |Kategorija:  Cover news with delay
AP-Scanpix nuotr.

Lenkija mini 75-ąsias Varšuvos geto sukilimo metines

Varšuva, balandžio 19 d. (AP-BNS). Lenkijos sostinei ketvirtadienį minint 75-ąsias Varšuvos geto sukilimo metines, vidurdienį aidėjo sirenos ir skambėjo bažnyčių varpai.

Televizijos vedėjai, politikai ir paprasti piliečiai ketvirtadienį segi popierinius narcizus, kurie simbolizuoja gedulą dėl kovojusių ir žuvusių žydų, taip pat milijonų kitų, per Holokaustą nužudytų žydų.

Narcizų tradiciją pradėjo Marekas Edelmanas, paskutinis iš gyvų likusių sukilimo vadų – jis per kiekvienas metines padėdavo šių pavasarinių gėlių prie paminklo kovotojams. Jis mirė 2009 metais.

Per oficialų minėjimą kalbą pasakė prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda). Jis pagerbė šimtus žydų kovotojų, kurie 1943 metais su ginklu rankoje sukilo prieš Lenkiją okupavusias nacių Vokietijos pajėgas. Sukilimas baigėsi daugumos kovotojų žūtimi, bet paliko neblėstantį pasipriešinimo simbolį.

„Ar sukilimas turėjo karinių tikslų? Ar jie norėjo kažką konkretaus pasiekti? Ar norėjo nugalėti? Ne, šis sukilimas neturėjo karinio tikslo. Tai buvo žmonių, išsaugojusių orumą ir pasiryžusių šį orumą išsaugoti iki galo bei žūti su ginklu rankoje, sukilimas. Jie nenorėjo likti gyvi, – sakė A. Duda. – Jie išdidžiai sukilo, kad parodytų vokiečiams, jog žydai neleis būti visiškai nugalėti ir pažeminti, kad tai vokiečiams kainuos gyvybių.“

„Šiandien visi žemai lenkiame galvą prieš jų didvyriškumą, ištvermę, ryžtą ir drąsą“, – pridūrė prezidentas.

Per ceremoniją prie Varšuvos rotušės sostinės garbės piliečio titulas bus suteiktas trims Holokaustą išgyvenusiems žmonėms Helenai Birenbaum, Krystynai Budnickai ir Marianui Turskiui.

Taip pat planuojamas „nepriklausomas“ susirinkimas – jį rengia lenkai, pykstantys ant savo vyriausybės, kuri kartais atrodo toleruojanti ar net remianti antisemitines pažiūras, nors oficialiai smerkia antisemitizmą.

Su antisemitizmu ir ksenofobija kovojanti asociacija „Atviroji respublika“ (Otwarta Rzeczpospolita) sakė organizuojanti ceremoniją, kuri bus atsvara vyriausybės „tuščiai nacionalistinei pompastikai“, ir priminė, kad premjeras šiais metais pagerbė vieną karo metų pogrindinę lenkų sukarintą organizaciją, esą kolaboravusią su naciais.

Kylančio nacionalizmo ženklai taip pat sustiprino ryžtą tų, kas siekia susitaikymo. Šiemet rekordiškai daug – 2 tūkst. – savanorių dalijo popierinius narcizus, tapusius jaudinamu lenkų krikščionių gailesčio dėl prarastų žydų simboliu. Lenkijos žydų bendruomenė prieš Holokaustą buvo didžiausia Europoje.

„Jaučiu, kad tai mano atsakomybė, ir darau tai iš visos širdies“, – sakė 76 metų Barbara Sekulska, prisidėjusi prie daugiausia jaunesnio amžiaus savanorių.

Varšuvos geto sukilimas prasidėjo 1943 metų balandžio 19 dieną, kai maždaug 750 jaunų žydų kovotojų, ginkluotų tik pistoletais ir Molotovo kokteiliais, puolė daugiau kaip trigubai didesnes vokiečių pajėgas. Savo testamentuose jie rašė žinantys, kad yra pasmerkti, bet nori mirti savo pasirinktu laiku ir savo pasirinktoje vietoje.

Kovotojai išsilaikė beveik mėnesį – ilgiau nei kai kurios šalys, į kurias įsiveržė vokiečiai.

Naciai sugriovė getą ir nužudė daugumą kovotojų, tik kelioms dešimtims pavyko kanalizacijos kanalais ištrūkti iš geto į miesto „arijų“ dalį. Tarp jų buvo ir M. Edelmanas.

Varšuvos gete išgyvenęs 87 metų Marianas Kalwary (Marjanas Kalvaris) naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad baisisi matydamas šiandienos smurtą pasaulyje ir, jo nuomone, Lenkijoje kylančias tokias pačias nacionalistines pažiūras, kurios paskatino nacių Vokietiją pradėti Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą.

Svarbiose Varšuvos geto sukilimo metinėse paprastai dalyvauja garbingų svečių iš Izraelio, bet šiemet dauguma jų liko namie, nes metinės Varšuvoje šiemet sutampa su 70-ųjų Izraelio įkūrimo metinių iškilmėmis.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: