2018.01.13 17:45 |Kategorija:  Cover news with delay

Trumpo branduolinėje strategijoje ieškoma naujų ginklų pasipriešinti Rusijai

Vašingtonas, sausio 13 d. (AP-BNS). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia sukurti naują branduolinį ginklą, kuris esą palengvins kovą su Rusijos keliamomis grėsmėmis Vašingtono sąjungininkėms Europoje.

Tuo planu, kurio D. Trumpas dar nepatvirtino, siekiama sumažinti branduolinio konflikto tikimybę. Vis dėlto kritikai būgštauja, kad priėmus šią strategiją būtų pasiektas priešingas rezultatas.

„Branduolinės pozicijos apžvalga“ oficialiai vadinamame dokumente JAV siūloma užimti gerokai agresyvesnę poziciją šiuo klausimu. Tai yra pirmas tokio pobūdžio dokumentas nuo 2010-ųjų; be to, tai yra viena iš kelių saugumo strategijos studijų, kurios buvo atliktos nuo D. Trumpo kadencijos pradžios.

Daugeliu atžvilgiu joje patvirtinama branduolinė politika, galiojusi ir ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) laikais; taip pat paliekamas ir jo įsipareigojimas per artimiausius du dešimtmečius pakeisti visus pagrindinius branduolinio arsenalo elementus naujais šiuolaikiniais ginklais.

Dokumente sakoma, kad JAV laikysis dabartinių ginklų kontrolės susitarimų, tačiau dėl būsimų tokio pobūdžio sutarčių jame reiškiamos abejonės. Manoma, kad D. Trumpo branduolinė strategija bus paskelbta vasario pradžioje, o po jos laukiama dar vieno su ja susijusio dokumento dėl JAV priemonių prieš balistines raketas vaidmens ir vystymo.

Respublikonas sutinka su savo pirmtaku, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti tik susiklosčius „ekstremalioms aplinkybėms“, tačiau nėra aišku, ką tiksliai tai reiškia. Vis dėlto D. Trumpas, kitaip nei B. Obama, mano, kad branduoliniai ginklai turi didesnį atgrasymo vaidmenį, sakoma strategijos projekte dėl naujų galimybių pasipriešinti Rusijai Europoje.

Ketvirtadienį internetinis leidinys „The Huffington Post“ paviešino branduolinės strategijos projektą, o penktadienį naujienų agentūra AP savarankiškai susipažino su to dokumento turiniu. Pentagonas savo ruožtu tvirtina, kad dokumentas dar nėra baigtas, ir jį dar turės peržiūrėti bei patvirtinti prezidentas, liepęs parengti tą strategiją prieš metus.

Rusija ir, iš dalies, Kinija, projekte minimos kaip branduolinės politikos problemos, reikalaujančios griežtesnio požiūrio.

JAV administracija mano, kad Rusijos politika ir veiksmai gali lemti klaidų, kurios gali sukelti nekontroliuojamą konflikto Europoje eskalaciją. Dokumente atkreipiamas dėmesys į Maskvos doktriną, pagal kurią ji gali panaudoti ar pagrasinti panaudoti mažesnio galingumo branduolinius ginklus per ribotą įprastą konfliktą Europoje, tikėdamasi, kad tai privers JAV ir NATO trauktis atgal.

D. Trumpo administracija siūlo dviejų žingsnių sprendimą.

Pirmiausia, būtų pakeistas „nedidelis kiekis“ dabar turimų ilgo nuotolio balistinių raketų, kad ant jų tiktų mažesnio galingumo branduolinės galvutės.

Tuo tarpu „ilgesniu laikotarpiu“ siūloma sukurti nuo jūros leidžiamą branduolinę sparnuotąją raketą. Toks ginklas egzistavo Šaltojo karo laikais, tačiau jį naudoti 2011 metais uždraudė B. Obamos administracija.

Šiais žingsniais tikimasi dar labiau atgrasyti „regioninę agresiją“, tai yra, atitolinti metą, kai Rusija paleistų ribotus branduolinius smūgius.

Susidomėjimas JAV branduolinių ginklų padėtimi išaugo pastaraisiais metais Šiaurės Korėjai tobulinant savo branduolinį arsenalą, kuris, Pchenjano teigimu, yra nukreiptas į Vašingtoną.

D. Trumpo administracija tvirtina, kad tokie Pchenjano grasinimai bei provokuojanti Maskvos retorika yra įrodymai, jog saugumo sąlygos nebeleidžia manyti, kad JAV gali mažiau dėmesio skirti branduoliniams ginklams ir toliau riboti jų vaidmenį nacionalinėje gynyboje.

Branduolinėje ataskaitoje taip pat minimas gana naujas rusų ginklas – branduolinė nepilotuojama torpeda, galinti skrisdama po vandeniu pasiekti nutolusius taikinius.

Amerikos mokslininkų federacijos branduolinių ginklų specialistas Hansas Kristensenas abejoja, ar JAV administracija kartais nepervertina Rusijos grėsmės ir ar reaguoja į ją tinkamu sprendimu. Vis dėlto, pasak jo, yra akivaizdu, kad Maskva dėl savo agresijos Ukrainoje Vakarams sukėlė baimę.

„Aišku, Rusijos situacija labiau yra tiesioginė konfrontacinė situacija, – sakė jis. – Pirštinės jau numestos.“

Tuo tarpu Bruce'as Blairas (Briusas Bleras), už branduolinių ginklų panaikinimą pasisakančios organizacijos „Global Zero“ vienas iš įkūrėjų, minėtą ataskaitą pavadino „iš esmės status quo dokumentu“, išskyrus dalį apie naujų branduolinių ginklų, skirtų pasipriešinti Rusijai, kūrimą. Jis nerimauja, kad tokie veiksmai Jungtines Valstijas gali „įstumti į branduolinį karą su Rusija“.

B. Blairas sakė susipažinęs su to dokumento turiniu prieš jai atsiduriant internete.

„Pagrindinė Pentagono motyvacija – naujų Rusijos galimybių kibernetinėmis ar įprastomis pajėgomis smogti JAV ir Vakarų Europos civilinei infrastruktūrai – finansams, energetikai, transportui ir ryšiams – baimė“, – pabrėžė ekspertas.

Maskva tokią doktriną sukūrė pastaraisiais metais, siekdama išnaudoti svarbiausios Vakarų infrastruktūros, pavyzdžiui – ryšių tinklų, pažeidžiamiausias vietas, nurodė B. Blairas. D. Trumpo administracija tokias grėsmes priskiria „nebranduolinei strateginei“ kategorijai; tai reiškia, kad tai gali pareikalauti itin daug aukų arba labai brangiai kainuoti.

D. Trumpo administracijos branduolinės doktrinos autoriai tvirtina, kad JAV branduolinių pajėgumų sustiprinimas ne padidins, o sumažins karo grėsmę. Pareigūnai nerimauja, kad branduolinį ginklą galintys nešti orlaiviai – vienintelė šiuo metu Europoje dislokuota branduolinė jėga, kuria galima pasipriešinti Maskvai – taps mažiau patikimi ir labiau pažeidžiami Rusijos oro pajėgų. Dėl to, pasak amerikiečių, prie jau esamos ginkluotės būtina pridėti jūroje dislokuotų branduolinių ginklų.

„Tuo nesiekiama įgalinti „branduolinio karo“, ir to nebus (daroma)“, – sakoma ataskaitos projekte. Jame tvirtinama, kad minėtų pasiūlymų tikslas yra sumažinti branduolinio konflikto tikimybę užtikrinant, kad „potencialūs priešai“ nematytų jokių galimų privalumų įprastą konfliktą paversti branduoliniu.

uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Trečiadienis, liepos 18

2018.07.18 17:54
Užsienio naujienos 2018.07.18 17:54
2018.07.18 16:33
Užsienio naujienos 2018.07.18 16:33
1 2 3 4 5