Trumpas pratęsė sankcijų Iranui švelninimo režimą (atnaujintas)

atnaujintas pranešimas

Vašingtonas, sausio 13 d. (AFP-„Interfax“-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pratęsė sankcijų Iranui švelninimo režimą ir tokiu būdu nutarė palaikyti 2015-aisiais pasirašytą daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, tačiau pareigūnai perspėjo, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai respublikonas pratęsia šį dokumentą.

Respublikonas nenoromis sutiko pasirašyti sankcijų švelninimą numatančius dokumentus. Taip jis užtikrino, kad Vašingtonas dar keturis mėnesius laikysis savo įsipareigojimų, tačiau perspėjo, kad tai gali būti „paskutinis kartas“.

Jis nori, kad per tą laiką Kongresas ir pagrindinės JAV sąjungininkės iš Europos, nesiderėdamos su Teheranu, sukurtų naują susitarimą, kuris pakeis dabartinės sutarties „siaubingus trūkumus“.

„Nepaisant stipraus mano polinkio, dar neišvedu Jungtinių Valstijų iš Irano branduolinio susitarimo“, – sakė D. Trumpas savo pareiškime.

„Užuot (taip padaręs), nurodžiau du galimus kelius: arba ištaisyti to susitarimo siaubingus trūkumus, arba Jungtinės Valstijos (iš jo) pasitrauks“, – pridūrė prezidentas.

Naujasis susitarimas, kuris, D. Trumpo pageidavimu, būtų parengtas JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai, numatytų griežtesnę Irano kontrolę. Sankcijų švelninimo režimas būtų tęsiamas ir toliau.

JAV prezidentas nori, kad Iranui būtų taikomi nuolatiniai apribojimai ne tik dėl šalies branduolinių elektrinių, bet ir raketų programos. Dabartinis susitarimas numato, kad praėjus 10 metų nuo jo įsigaliojimo kai kurie apribojimai netenka galios.

„Tos nuostatos negali turėti jokios galiojimo datos. Mano politika – užkirsti Iranui visus kelius branduolinio ginklo link, ir ne10 metų, o amžinai“, – pareiškė D. Trumpas.

„Jei Iranas nesilaikys kurių nors nuostatų, Amerikos branduolinės sankcijos automatiškai prasitęs“, – pridūrė jis.

Kongresas taip pat bus raginamas pakeisti JAV įstatymus, kad D. Trumpui nebereikėtų kas 90 dienų skelbti, ar, jo manymu, Iranas laikosi susitarimo. Jis taip pat prieštarauja tvarkai, kai kas keturis mėnesius ar kas pusmetį reikia pratęsti sankcijų švelninimo režimą.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad JAV šis prezidento sprendimas ir pareiškimas yra „desperatiški bandymai pakenkti tvirtam daugiašaliam susitarimui“.

Jo teigimu, dėl 2015-ųjų susitarimo „negalima susitarti iš naujo. Užuot kartojusios banalią retoriką, JAV privalo visokeriopai jo laikytis, kaip daro Iranas“.

Gatvės protestai

JAV Iždo departamentas penktadienį taip pat paskelbė sankcijas 14 asmenų ir kompanijų iš Irano, su kuriais amerikiečiams draudžiama vykdyti verslą. Šiame sąraše atsidūrė ir šios šalies teisminės sistemos vadovas ajatola Sadeghas Larijani (Sadegas Laridžanis).

Pastarosios sankcijos yra susijusios ne su branduoline programa, o su galimais žmogaus teisių pažeidimais ir šiurkščiu valdžios susidorojimu su praėjusių metų pabaigoje kilusiais gatvės protestais.

Pasak Iždo departamento, S. Larijani, Irano parlamento pirmininko Ali Larijani (Ali Laridžanio) brolis, yra atsakingas už kankinimus ir blogėjantį pareigūnų elgesį su kaliniais.

Griežto kurso politikos šalininkai JAV sveikino D. Trumpo sprendimą, esą priversiantį Europą atkreipti dėmesį į problemas. Senojo žemyno lyderiai susitarimą dėl Irano branduolinės programos laiko didžiuliu diplomatiniu pasiekimu ir ragina JAV prezidentą jo nežlugdyti.

„Taigi, D. Trumpas Kongresui ir europiečiams paskelbė aiškų terminą iki gegužės: sutvarkykit Irano branduolinį susitarimą arba daugiau nebebus jokio sankcijų švelninimo“, – parašė Fondo demokratijoms ginti vadovas Markas Dubowitzas (Markas Dubovicas).

„Ar jis blefuoja? Nemanau. (Jis) turi užsiėmimų keturiems mėnesiams į priekį“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu dabartinio susitarimo tarp Irano ir šešių galingųjų valstybių šalininkai, įskaitant D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnus, dalyvavusius sudėtingose derybose dėl tos sutarties, respublikono planą smerkia.

Buvęs JAV derybininkas Richardas Nephew (Ričardas Nefju) tviteryje parašė, kad prezidentas veda Jungtines Valstijas „labai pavojingu ir nenuspėjamu keliu“.

Jam itin nepatiko idėja, kad dėl naujos sutarties galbūt nebus deramasi su iraniečiais, „kuriems teks vykdyti rezultatus“.

Buvusi specialioji B. Obamos padėjėja Tess Bridgeman (Tes Bridžman) perspėjo, kad D. Trumpo pareiškimas prilygsta „grasinimui nužudyti Irano susitarimą nustatant neįmanomus standartus“.

„Tyčiojimasis iš mūsų sąjungininkų atsigręš (prieš mus), o Kongresas vienašališkai persitarti dėl sutarties negali“, – pareiškė ji.

Susitarimas, kuris „daro pasaulį saugesnį“

Tuo tarpu JAV sąjungininkės laiko tą susitarimą geriausiu būdu pažaboti Irano branduolines ambicijas bei daugiašalės diplomatijos pergale. Teheranas savo ruožtu kategoriškai neigia, kad siekia turėti branduolinių ginklų.

Vis dėlto D. Trumpas tvirtina, kad B. Obama, pažadėjęs sankcijų švelninimo režimą, bet neprivertęs Irano nutraukti savo balistinių raketų programą ir liautis rėmus kovotojų grupuotes, suteikė Teheranui per daug privilegijų.

Europos valstybių lyderiai pabrėžia, kad visos susitarimo šalys privalo laikytis savo įsipareigojimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ketvirtadienį paskambino D. Trumpui ir pabrėžė, kad Paryžius nori, jog „susitarimo būtų griežtai laikomasi, ir visos pasirašiusiosios šalys jį gerbtų“.

Rusija taip pat išreiškė tvirtą palaikymą Irano branduoliniam susitarimui, ir sakė, kad tai yra „daugybės šalių susitarimo rezultatas“.

„Tame, kas vakar nuskambėjo, neišgirdau jokių kvietimų Iranui įsitraukti į dialogą. Tai yra ultimatumas, Iranas paprasčiausiai turi „pasiduoti“, – šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, kalbėdamas apie D. Trumpo pareiškimą.

„Mūsų įsitikinimu, tai visiškai prieštarauja ne tik principams, pagal kuriuos kuriami tarptautiniai santykiai – suvereniai lygybei, abipusei pagarbai ir taip toliau – bet ir logikai, įdiegtai į JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą, Joint Comprehensive Plan of Action), nes JCPOA – kruopščiai suderintas kompromisų ir abipusių nuolaidų balansas“, – pabrėžė jis.

„Dabar užvažiuoti ant JCPOA konstrukcijos volą primenančiu buldozeriu, aišku, galima, bet nuo to konstrukcija nepagerės“, – sakė S. Riabkovas „Interfax“.

„Jos negalima kažkokiu būdu perstatyti buldozeriu, – sakė jis. – Keista, kad mūsų kolegos iš JAV nesupranta tokių akivaizdžių dalykų. Bet jie, tikriausiai, yra pripratę prie tokio požiūrio.“

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) ketvirtadienį pareiškė, kad Irano branduolinis susitarimas veikia.

„Tas susitarimas veikia, ir yra vykdomas jo pagrindinis tikslas – tai yra, Irano branduolinė programa tebėra kontroliuojama ir atidžiai stebima“, – F. Mogherini sakė po Briuselyje vykusių derybų su Irano užsienio reikalų ministru M. J. Zarifu ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos diplomatijos vadovais.

Anot jos, būtina išsaugoti susitarimą, kuris „daro pasaulį saugesnį ir užkerta kelią potencialioms branduolinio ginklavimosi varžyboms regione“.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ne kartą sakė, kad Iranas laikosi savo įsipareigojimų pagal minimą sutartį. Praėjusį kartą toks vertinimas buvo pateiktas lapkritį.

[email protected], +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius