Grupė opozicinių parlamentarų dėl LRT tyrimo kreipsis į Konstitucinį Teismą

Vilnius, sausio 13 d. (BNS). Grupė opozicinių parlamentarų planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Seimo noras tirti Lietuvos radijo ir televizijos finansus neprieštarauja Konstitucijai.

Po kreipimusi į KT šeštadienį buvo surinkti reikalingi 29 parlamentarų parašai, BNS patvirtino vienas iniciatyvos autorių konservatorius Mykolas Majauskas. Anot jo, parašai dar bus renkami toliau, o kreipimasis bus registruotas kitą savaitę.

„Visas šis sukilimas prieš LRT yra nieko daugiau nei tiesioginis spaudimas nacionaliniam transliuotojui po parlamentinės kontrolės priedanga. Įstatymo leidėjo atsakomybė yra įstatymu nustatyti transliuotojo veiklos kontrolės modelį, o ne pačiam imtis kontroliuoti jo veiklą“, – BNS kreipimosi motyvus argumentavo M. Majauskas.

„Todėl kreipiamės į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Seimo iniciatyva tirti nacionalinį transliuotoją neprieštarauja Konstitucijai“, – pažymėjo parlamentaras.

Kreipimąsi pasirašė parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos frakcijų, taip pat keli kiti mažumai priklausantys atstovai.

Kreipimosi tekste pažymima, jog „Konstitucinis Teismas aiškiai apibrėžė, kad LRT nepriklausomumą gali garantuoti tik atribojant LRT valdymą nuo valdžios institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą“. Cituojamas KT nutarimas, kad LRT kontrolės negali vykdyti asmenys, kurie „patys turi savų interesų, susijusių su nacionalinio transliuotojo veikla“.

Anot kreipimosi, parlamentarai kaip politikai būtent turi interesų, susijusių su LRT, tad negali patys imtis tyrimo, kaip penktadienį nusprendė Seimas, sudaręs laikinąją tyrimo komisiją.

„Akivaizdu, kad Seimo nariai yra asmenys, kurie turi savų interesų, susijusių su nacionalinio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms, kurios turi būtent tokių interesų, todėl Seimo nariai yra asmenys, kurie pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo doktriną šio transliuotojo atskirtuose kontrolės veiksmuose negali dalyvauti“, – teigiama rašte.

Seimas penktadienį sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuriai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos ūkinės, finansinės, vadybinės veiklos. Už tai balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 18, niekas nesusilaikė.

Parlamentinei komisijai vadovaus Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tarp jos narių nėra liberalų ir socialdemokratų – jie atsisakė dalyvauti tyrimo komisijoje.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, pristatydama projektą dėl komisijos sudarymo, sakė, kad LRT pateikti atsakymai ir dokumentai reikalauja detalios analizės, o ją geriausiai atliktų laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Kai kurie opozicijos atstovai siūlymą tirti LRT finansinę, ūkinę veiklą įvertino kaip kišimąsi į žiniasklaidos laisvę, žurnalistų persekiojimą už kritiką. Tuo metu A. Širinskienė tvirtino, kad visi keliami klausimai yra finansinio ir vadybinio pobūdžio. Ji pabrėžė, kad nė vieno klausimo apie laidų turinį nėra.

Pagal priimtą nutarimą, Seimo komisija įpareigota iki birželio 1-osios įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Komisija nagrinės, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Parlamentarai taip pat aiškinsis, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.

Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT Tarybai klausimynus, užduodami panašius klausimus, bet visų atsakymų negavo.

LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.

Autorė: Milena Andrukaitytė

[email protected], +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius