2017.09.04 16:20 |Kategorija:  Cover news with delay

Planai Vilniuje parodyti baltarusių baletą „Vytautas“ yra provokacija, sako L.Ruokytė-Jonsson

Vilnius, rugsėjo 4 d. (BNS). Planai kitąmet sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“ bei sieti jį su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson.

Taip ministrė įvertino kitų metų sausio pabaigoje planuojamą Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro trupės pasirodymą Vilniaus „Siemens“ arenoje. Arenos renginio anonse nurodoma, kad baletas yra skirtas „specialiai Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio progai“, tuo metu patys spektaklio kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra tikslus istorinių įvykių atspindys, o jų pateikiama bendros Lietuvos ir Baltarusijos istorijos interpretacija.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių. Atkreipiu dėmesį, kad šis pasirodymas niekaip nėra susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa, juo labiau negauna jokio finansavimo iš Kultūros ministerijos“, - komentare BNS nurodė ministrė.

Pasak jos, Lietuva yra demokratiška šalis, kurioje galima organizuoti įvairius renginius.

„Vis dėlto, mano asmenine nuomone, turint omenyje mūsų rytinių kaimynų pastangas kultūrą ir meną išnaudoti kaip minkštosios galios įrankius, tokių renginių organizavimas prieš pat vasario 16-ąją yra laikytinas provokacija“, - pabrėžė ministrė.

Anonsuodami renginį, organizatoriai „Siemens“ arenos tinklalapyje nurodo, kad su Baltarusijos teatru dėl baleto atvežimo į Vilnių derėtasi dar nuo 2015-ųjų, ir tai bus „dovana Lietuvai nepriklausomybės šimtmečio proga“.

Baltarusijos akademiniame didžiajame nacionaliniame operos teatre spektaklio premjera įvyko 2013-aisiais, šį birželį jis rodytas Rusijos didžiajame teatre, Baltarusijos ir Rusijos kultūros dienų metu. Baltarusijos teatras pabrėžia, kad spektaklio scenaristai „nesistengė tiksliai atkurti istorinių įvykių“, tačiau „pateikė savo žvilgsnį į tolimą praeitį“. Teatras nurodo, kad tai istorija apie Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą, jo žmoną Oną, pusbrolį Jogailą ir jo žmoną Jadvygą, kurios siužetas „nepretenduoja į absoliučią tikrovę“, nagrinėjamos meilės, išdavystės temos, kur Jogaila ir Vytautas vaizduojami kaip absoliutūs priešininkai, nors, kaip pripažįstama, mokėjo ir „ieškoti kompromisų“.

„Scenaristams buvo svarbu sudominti žiūrovus savo šalies istorija“, - taip pasirinktas meninės raiškos priemones argumentuoja teatro atstovai.

Autorius: Ignas Jačauskas

politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

1 2 3 4 5