„Prismos“ pasitraukimą lėmė didelė konkurencija - BNS TEMA (papildytas)

nauja paskutinė pastraipa

Vilnius, gegužės 3 d. (BNS). Suomijos mažmeninės prekybos įmonei „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) trečiadienį pranešus apie jos valdomo prekybos tinklo „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos, analitikai ir rinkos dalyviai sako, kad Suomijos mažmenininkas neatlaikė didelės konkurencijos, kurią itin paaštrino pernai atėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“.

Vilniaus „Ozo“ prekybos centro, kuriame veikia „Prisma“, vadovė Inga Navickaitė sako, kad dėl parduotuvės ploto jau vyksta derybos su kitais potencialiais nuomininkais.

Nekilnojamo turto ekspertas Mindaugas Kulbokas mano, jog kiti rinkos žaidėjai „Prismos“ patalpose gali įsikurti geriausiu atvejuper vienerius metus. Prekybos tinklas „Norfa“ norėtų išsinuomoti „Prismos“ parduotuves, tačiau pokalbiai su nuomotojais dar nėra prasidėję, sako tinklo vadovas Dainius Dundulis.

„Prismą“ trauktis paskatino konkurencija

DNB banko įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovas Mindaugas Matulaitis sako, kad „Prisma“ beveik visą savo veiklos laiką Lietuvoje - nuo 2009-ųjų - dirbo nuostolingai, todėl jos pasitraukimas yra racionalus žingsnis.

„Jeigu jie („Prisma“ - BNS) negeneruoja teigiamų pinigų srautų, gal kažkokio pardavimo (tinklo - BNS) negalėjo padaryti, tai natūralus žingsnis yra pasitraukimas tokiomis intensyviomis konkurencijos sąlygomis. Jų mastas mažas, plėstis rinka organiškai labai daug nesiplės, nes tokio segmento mažmeninės prekybos yra daug“, - BNS tvirtino M.Matulaitis.

Anot jo, turint nedaug parduotuvių, rinkoje išsilaikyti yra sudėtinga.

„Nemaža dalis kaštų yra fiksuoti, tad kuo mažiau parduotuvių, tuo sunkiau juos padengti. Turint nedaug parduotuvių, tie fiksuoti kaštai suvalgo kontribuciją“, - teigė M.Matulaitis.

„Norfos“ vadovas D. Dundulis mano, kad „Prismos“ pasitraukimą lėmė aštri konkurencija rinkoje, bet jos pasitraukimas rinkai įtakos neturės.

„Lietuvos rinka yra gana konkurencinga. Pagrindinė priežastis yra rezultatų ir pelno neturėjimas. Verslo subjektas negali labai ilgai dirbti į minusą. Anksčiau ar vėliau, jeigu nėra matoma ateitis, tai jis turi uždarinėti savo verslą. Aš perkeltine prasme pasakysiu, jeigu ji („Prisma“ - BNS) būtų vienintelė parduotuvė Lietuvoje, tai su dabartine perkamąja galia ji tikrai nebūtų užsidariusi. Tai lėmė konkurencija. Aš noriu pasakyti, kad „Prisma“ nėra silpna ir turi istoriją, bet matome, kad negalėjo atsilaikyti šiai konkurencijai“, - BNS sakė D.Dundulis.

Anot jo, „Norfa“ yra atvira plėtrai ir domėtųsi galimybe įsikurti „Prismos“ vietose, tačiau kitų tinklų savininkai kol kas tokių pasiūlymų „Norfai“ nepateikė.

Vieną didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė teigė, kad galimai tinklo plėtrai bus vertinamos „Prismos“ parduotuvių vietos.

„Prisma“, nors ir neužėmė didelės rinkos dalies bei valdė keturias parduotuves Lietuvoje, turėjo savo pirkėjų ratą. Dabar jie rinksis tarp veikiančių rinkos dalyvių parduotuvių. (...) Vertinsime „Prismos“ vietas bei jų patogumą mūsų klientui ir esant poreikiui spręsime dėl tolesnių veiksmų“, - BNS teigė K.Meidė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rinka – įtempta.

Nauji vardai vietoj „Prismos“ - per vienerius metus, sako M.Kulbokas

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione M. Kulbokas teigė manantis, kad kiti rinkos žaidėjai vietoj „Prismos“ galėtų įsikurti mažiausiai per vienerius metus.

„Žiūrint į rinkos patirtį, nuomos sandorių derinimai ir planavimai vyksta iš anksto. Mano manymu, optimistiniu variantu nuomininkai pasikeis per metus. Skirtingose parduotuvėse nėra taikomos vienodos technologijos. Šaldymo vitrinos, kulinarijos ir mėsos cechai pas visus išdėstyti skirtingai. Mažų mažiausiai parduotuvės turi užsidaryti, o to tinklo technologai turi pasakyti, kokio dydžio parduotuvę matytų“, - BNS sakė M.Kulbokas.

Pasak jo, „Prismos“ pasitraukimas NT rinkai įtakos nepadarys, o didžiausio dėmesio tikriausiai sulauks dvi „Prismos“ parduotuvės Kaune.

„Tai rinkai nebuvo labai staigus siurprizas, kuris iš esmės keičia paveikslą. Rinka išlieka nepakitusi. Tos keturios parduotuvės savo vietų atžvilgiu nėra blogos. Alternatyvų tikrai atsiras. Kauno vietos ypatingai įdomios“, - teigė M.Kulbokas.

Prekybos centro „Ozas“, kuriame dirba viena iš keturių „Prismos“ parduotuvių, vadovė Inga Navickaitė BNS sakė, kad jau anksčiau kalbėta su naujais potencialiais nuomininkais.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad esame kalbėję su keliais galimais partneriais. Matyt, „Prismos“ pranešimas tik paskatins derybas, o kol kas negaliu atskleisti, su kuo deramės. (...) Mes lygiai taip pat sužinojome šiandien ryte, gavę jų pranešimą. Turime susitikti su „Prisma“ kaip partneriais, susitarti ir sekantis žingsnis bus ieškoti naujų partnerių“, - BNS tvirtino ji

Anot I.Navickaitės, atsilaisvinusiame plote norima matyti mažmeninį prekybos tinklą. Ji pridūrė, kad „Prismos“ nuomos sutartis su „Ozu“ galiojo iki 2029 metų.

„Prisma“ traukiasi iš Lietuvos ir Latvijos

SOK trečiadienį pranešė, kad iki liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje ir ketina koncentruotis į veiklą Sankt Peterburge bei Estijoje. Tinklo teigimu, rinkos dalis Lietuvoje ir Latvijoje yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

„Prisma“ Lietuvoje valdo 4, Latvijoje - 3 parduotuves. Jų uždarymo procesas prasidės gegužę, pirmiausiai išparduodant prekes sandėliuose.

„Prisma LT“ 2015 metais patyrė 8,87 mln. eurų grynųjų nuostolių - 6,1 proc. mažiau nei 2014 metais (9,442 mln. eurų), jos pardavimo pajamos ūgtelėjo 0,9 proc. iki 37,066 mln. eurų.

„Prisma Latvija“ 2016-aisiais patyrė 9,921 mln. eurų nuostolių - 8,5 proc. daugiau nei 2015 metais, jos apyvarta sumenko 32,2 proc. iki 35,33 mln. eurų.

„Prismos“ pasitraukimas nėra vienintelis rinkos pokytis pastaruoju metu. Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ valdomas prekybos tinklas „Rimi“ už 213 mln. eurų perka Vokietijos bendrovės „Rewe Group“ ir kitų akcininkų valdomą tinklą „Iki“, o sandorį tikimasi baigti šių metų pabaigoje.

Autorius: Pranciškus Vaišvila, Artūras Ketlerius

[email protected], +370 5 205 8511 - Verslo naujienų skyrius