2017.03.20 17:22 |Kategorija:  Cover news with delay

Lenkija tapo pastiprinimu Lietuvos kovoje prieš Astravo AE statybą - BNS TEMA (papildytas)

nauja 4 pastraipa nuo apačios, D.Kreivio komentaras

Vilnius, kovo 20 d. (BNS). Ilgą laiką viena prieš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybą kovojusi Lietuva sulaukė pirmos sąjungininkės - Lenkija paskelbė taip pat nepirksianti baltarusiškos elektros. Lietuvos politikai ir ekspertai šį žingsnį vertina kaip paramą, stabdant 50 kilometrų nuo Vilniaus Rusijos korporacijos „Rosatom“ statomos jėgainės projektą.

Lietuvos politikai nesiima vertinti, ar Lenkijos sprendimas paskatintas siekio stabdyti Astravo AE, ar tai padiktavo noras apsaugoti savo elektros rinką. Tačiau, anot jų, svarbu, jog abiejų šalių nuomonės šiuo klausimu sutampa.

Lenkija, kuri saugo savo anglies pramonę ir brangią elektrą gaminančias elektrines, jau anksčiau rūpinosi, kad pigi elektra iš trečiųjų šalių nepatektų į jos rinką, tačiau diplomatiniuose pareiškimuose nedeklaravo nepirksianti elektros iš Baltarusijos. Iki šiol pokalbiuose dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo Varšuva siekė, kad Lietuva, Latvija ir Estija užtikrintų, jog rusiška ir baltarusiška elektra 2025 metais neplūsteltų į Lenkiją. Tačiau penktadienį Lenkija pareiškė nepirksianti elektros energijos iš Baltarusijos.

L.Linkevičius: smūgis geopolitiniam Rusijos projektui

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lenkijos pareiškimas yra smūgis ne Baltarusijai, o Rusijos geopolitiniam projektui, kurį įgyvendina šios šalies bendrovė „Rosatom“.

„Aš manau, tai nėra smūgis Baltarusijai, tai yra smūgis tam Rusijos surengtam geopolitiniam projektui. Aš taip sakyčiau“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Pernai Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad Lenkija neatmeta galimybės pirkti elektros iš Astravo AE. Tačiau, pasak ministro, Baltarusija sulaukė aiškaus signalo, kad jai bus sudėtinga realizuoti Astravo AE pagamintą elektrą.

„Signalas yra mums solidarumo požiūriu, bet ir aiškus signalas Baltarusijai. Turint problemų realizuoti tą produkciją, kurią jie ketina gaminti tame nesaugiame objekte, tai šitie ketinimai dabar turi labai miglotą perspektyvą“, - teigė L.Linkevičius.

Lenkijos sprendimas gali paveikti ir Latviją

Lietuvos politikai ir ekspertai sutaria, kad norint sustabdyti Astravo AE statybas, elektros boikotui turi pritarti visas regionas. Tačiau Latvija klausimu laikosi nuosaikesnės pozicijos ir kol kas neketina riboti elektros importo iš Baltarusijos. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Lenkijos sprendimas gali paveikti Latviją ir ji pakeis poziciją.

„Aš tikiuosi, kad aiškus ir nedviprasmiškas Lenkijos pareiškimas taip pat prisidės prie to, kad Latvijos pozicija bus vis labiau ir labiau mus paremianti“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas. Pasak jo, šiuo metu galimas elektros boikotas aptariamas tarp Latvijos ir Lietuvos ekspertų ir ieškoma nesutarimo taškų.

Ministro teigimu, Lenkija tapo stipria sąjungininke prieš Astravo AE, o jos pareiškimas yra aiškus signalas Baltarusijai.

„Mes sveikiname šį Lenkijos sprendimą, aišku, jo tikėjomės. Tai toks skaidrus ir aiškus pareiškimas ir jis sustiprins mūsų kovą. Pirma, politine prasme turime stiprų sąjungininką visame regione, antras dalykas - technine prasme. Jeigu elektrinė būtų eksploatuojama, elektra gali patekti į Europos Sąjungą per Lenkiją ir Baltijos šalis. Tai šis nedviprasmiškas pareiškimas yra labai svarbus signalas, mūsų pozicijos stiprėjo“, - teigė Ž.Vaičiūnas.

Jo teigimu, Varšuvai prisidėjus prie Baltarusijos elektrą boikotuojančių šalių, galima tikėtis, jog Astravo AE klausimui daugiau dėmesio bus skiriama ir Europos Sąjungos lygiu: „Tai turi tiesioginę įtaką“.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos siunčiama žinia yra vienoda, ir tikisi, kad prie jų prisijungs ir Ryga.  

„Mūsų nuomonės bendrų projektų pradžioje skirdavosi, bet visada rasdavome bendrą nuomonę. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ - buvo daug kibirkščių, o dabar jų mažėja. Juolab, yra bendras sprendimas desinchronizuotis nuo Rytų elektros sistemos ir čia tie tokie mūsų atsiribojimai nuo Astravo elektrinės, galima sakyti, yra to plano dalis, tik paankstinta“, - BNS sakė V.Poderys.

Ne taip svarbu, ar Lenkija saugo rinką, ar kovoja prieš Astravo AE

Energetikos ministras teigia nenorintis interpretuoti, ar Lenkijos sprendimą boikotuoti baltarusišką elektrą padiktavo noras sustabdyti Astravo AE, ar noras neįsileisti pigios elektros iš trečiųjų šalių. Anot Ž.Vaičiūno, svarbu, kad galutinės pozicijos sutampa.

„Mums svarbu girdėti patį faktą, ką sako Lenkija - kad ji pasirengusi mums padėti, ir tai, kad ji planuoja neįsileisti tos elektros ir labai aiškiai pareiškia, kad demontuos elektros linijas. Tai visiškai atitinka mūsų pozicijas, o į tolesnes interpretacijas nesileisčiau - tai Lenkijos vidaus politikos dalykai“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

Lenkija jau anksčiau teigdavo, kad Rusijoje ir Baltarusijoje statomos elektrinės turi nevienodas konkurencines sąlygas su ES jėgainėmis, mat pastarosioms taikomi daug griežtesni aplinkosaugos ir statybų saugos reikalavimai. Todėl ES jėgainės gamina brangesnę elektrą nei trečiųjų šalių elektrinės.

V.Poderys taip pat teigė nenorintis komentuoti baltarusiškos elektros boikoto Lenkijoje priežasčių, anot jo, svarbiausia - rezultatas.

„Vidinių paskatų tikrai nenorėčiau komentuoti ir diskutuoti. Tačiau džiaugiuosi, kad tas išorinis rezultatas sutampa su mūsų nuomone“, - BNS teigė V.Poderys.

Premjeras: Europos Sąjungoje rinkos Astravo elektrai nebus

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lenkijos sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės rodo, kad rinka šiai elektrai gali būti uždaryta.

„Lenkijos sprendimas - labai svarbus signalas ir galbūt vers persvarstyti šio projekto perspektyvas. Lygiai tą patį aš kalbėjau, Europos Komisijoje susitikęs su Žanu Klodu Junkeriu ir su Europos vadovų tarybos pirmininku Donaldu Tusku, kad tai ne tik nesaugus projektas, bet pažeidžiantis ir konkurenciją, galiausiai pažeidžia mūsų nacionalinio saugumo interesus, kaip valstybės, kaip išlikimo“, - pirmadienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Pasak jo, Varšuva pasiuntė žinią Minskui, kad Europos Sąjungoje rinkos Astravo AE elektrai gali nebūti.

„Tai yra labai svarbus signalas anai pusei, kad rinka tikrai, bent jau Europos Sąjungos gali būti realiai uždaryta“, - tikino ministras pirmininkas.

Anot jo, šuo metu Baltijos šalys ieško būdų, kaip techniškai užtikrinti, jog Baltarusijos elektra nepatektų į rinką, ir tai gali būti padaryta greičiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo ir sinchronizuosis su Vakarų Europa.

„Ko gero, nereikės net laukti sinchronizacijos, mes rasime techninį sprendimą, kad šita elektros energija nepatektų“, - sakė premjeras.

Pasak jo, Lietuvos pozicijai pritaria Estija, palankiau žiūri Vokietija ir Švedija, o Latvijoje vis dar vyksta diskusijos dėl galimo elektros boikoto.

„Diplomatiniame fronte, man atrodo, pavyko pasiekti labai aiškias pozicijas Estijoje, Latvijos pusėje galbūt abejonės yra, bet jos susijusios su pragmatine veikla. Aš manau, kad pavyko paaiškinti ir įrodyti, kokia tai yra problema, ta retorika kalbant su Vokietijos kanclere pasikeitusi, ir Švedijoje“, - teigė S.Skvernelis.

Tačiau konservatorius Dainius Kreivys kritikuoja, kad vis dar nepriimamas Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyva surinktais piliečių parašais paremtas Elektros energijos rinkos apsaugos įstatymas, kuris leistų nepirkti elektros iš Astravo AE. Anot jo, jeigu įstatymas būtų priimtas, tai užvertų ES rinką Baltarusijai.

„Jei tokiais veiksmais drauge su kaimynais parodysime vienybę, Baltarusijai teks iš naujo labai rimtai pagalvoti apie tai, ką reiks daryti, jei ne tik uždarysime prisijungimus prie mūsų infrastruktūros, bet apskritai Europos Sąjungos rinka jų elektrai neatsivers. Toks galvojimas gali privesti ir prie sprendimo iš viso nepradėti Astravo AE eksploatacijos. Lenkai pirmą žingsnį šio tikslo link jau žengė, tikiuosi, kad mums užteks politinės valios žengti antrąjį“, - išplatintame pranešime teigė D.Kreivys.

A.Pukšto: tai svarbus signalas Lietuvai

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto sako, kad Varšuva Briuselyje yra labiau girdima nei Vilnius, todėl tikėtina, jog į Astravo problemą Europoje bus atkreiptas didesnis dėmesys. Be to, jis tikina Lenkija pasiuntė svarbų signalą Lietuvai.

„Tai labai svarbi žinia, nes kaip mes bemodeliuotume Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, man atrodo, Lenkijos vieta, kalbant apie energetinį saugumą, yra išskirtinė. Kas liečia energetinį saugumą, bendros elektros rinkos, nepriklausomos nuo Rusijos, kūrimą, dujų rinkos kūrimą, tai čia Lenkijos vieta tikrai išskirtinė“, - BNS sakė politologas.

Jo teigimu, Lenkija šiuo metu Baltarusijos atžvilgiu vykdo atvirų durų ir dialogo politiką, o sprendimas dėl elektros boikoto, jo nuomone, priimtas būtent atšylančių santykių kontekste ir skirtas pristabdyti Maskvos įtakos augimą.

„Man atrodo, kad buvo pasverti tie santykiai atšilimo politikos ir pozicija dėl Astravo. Ir tas sprendimas yra, taip sakant, galutinis ir neskundžiamas. Kita vertus, Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių“, - aiškino politologas.

Jo teigimu, jeigu Lenkija taip pat garsiai pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai padėtų Lietuvai parodyti šio klausimo svarbą Europos Sąjungos lygiu, mat Varšuva yra labiau girdima nei Vilnius.

Pasak A.Pukšto, jei Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai taip pat padėtų stabdant jėgainės projektą. A.Pukšto teigimu, nors Lenkijos valdžia nesutaria su D.Tusku, esminiais klausimais jie randa bendrą poziciją.

„Ne paslaptis, kad tarp Lenkijos konservatorių ir Donaldo Tusko nėra patys šilčiausi santykiai, bet atrodo, kad tokiuose esminiuose dalykuose - energetinis saugumas ir griežta pozicija Rusijos atžvilgiu - gali būti bendradarbiavimas“, - BNS sakė A.Pukšto.

Lietuva pirmoji iškėlė idėją boikotuoti elektrą iš Baltarusijos

Apie baltarusiškos elektros boikotą Lietuvoje aiškiai prabilta pernai, parengus studiją, kaip techniškai apriboti jos importą ir nusprendus, kad greičiausias ir pigiausias būdas būtų riboti komercinius srautus - neleisti elektros parduoti biržoje, nors fiziškai ji galėtų tekėti elektros linijomis.

Vėliau - šių metų vasarį - aštuonių parlamentinių politinių partijų lyderiai vasarį pasirašė susitarimą glaudžiau koordinuoti elektros blokavimą iš Baltarusijos AE. Susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos energijos rinkoje prekiauti joje pagaminta elektra.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tuomet pareiškė, jog Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesutrukdys šį projektą sėkmingai įgyvendinti. Anot jo, atsiradus pigiai elektros energijai iš Baltarusijos, su Lietuva bus galima susikalbėti ir jai parduoti elektrą.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis penktadienį pareiškė, kad šalis nepirks elektros iš Baltarusijos bei išardys likusią elektros liniją su ja.

220 kV elektros linija Balstogė-Ros, apie kurios išardymą kalbėjo P.Naimskis, šiuo metu neveikia, tačiau Baltarusija Lenkijai siūlė elektros energiją tiekti būtent per ją. Kaip skelbė portalas biznesalert.pl, Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE, atlikusi studiją dėl linijos plėtros iki 400 kV, nusprendė, kad ją atnaujinti apsimokėtų, tačiau projektas nepajudėjo.

Astravo AE klausimą Lietuva kėlė ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir susitikimuose su Vakarų Europos valstybių lyderiais. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vasarį susitikusi su S.Skverneliu, pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Astravo AE saugumo, bet apie galimą elektros importo blokavimą Europos Sąjungos mastu nekalbėjo. Kovo pradžioje Astravo AE klausimą S.Skvernelis aptarė su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu).

Astravo AE statomi du reaktoriai, kurio kiekvieno pajėgumas sieks 1200 MW. Pirmąjį bloką planuojama įjungti maždaug 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.

Autorius: Artūras Ketlerius

Redaktorė: Roma Pakėnienė

verslas@bns.lt, +370 5 205 8519 - Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Penktadienis, rugsėjo 22

2017.09.22 06:54
Užsienio naujienos 2017.09.22 06:54
2017.09.22 06:31
Įvairenybės, kultūra 2017.09.22 06:31
1 2 3 4 5
 

Sekite mus Twitter