„Rail Baltica“ kelia nerimo „Orlen Lietuvai“

Vilnius, sausio 11 d. (BNS). Lietuvai kartu su Latvija ir Estija ketinant tęsti transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą ir tiesti ruožą nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos, tai kelia nerimo Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“. Susisiekimo ministras tikina, kad į „Orlen Lietuvos“ interesus, tiesiant „Rail Baltica“, bus atsižvelgta.

Bendrovė nuogąstauja, kad tiesiant geležinkelį ir jam kertantis su įmonės valdomais vamzdynais netoli sienos su Latvija, gali tekti juos perkloti, dėl to ji gali patirti nuostolių, jai tektų papildomai investuoti. „Orlen Lietuvos“ naftotiekio atšakos eina iš Polocko per Biržus į Ventspilį ir Mažeikius.

„Turės būti vertinama planuojamos geležinkelio linijos ir magistralinio naftotiekio susikirtimo atitiktis reikalavimams, tačiau jokie konkretūs kokybiniai ar kiekybiniai reikalavimai nėra nurodomi. Dėl šios priežasties sudėtinga įvertinti, kokį poveikį vamzdyno saugumui ir bendrovės veiklai turės specialiojo plano sprendiniai. (...) Specialiojo plano projekte nurodyti alternatyvūs sprendiniai, pavyzdžiui, vamzdyno perkėlimas, nuleidimas ar iškėlimas gali lemti jo veiklos nutraukimą. Tačiau neaišku, koks subjektas ir kokių reikalavimų pagrindu įvertins būtinumą pakelti/nuleisti ar iškelti vamzdyną. Šie klausimai itin svarbūs, vertinant ekonomines sprendinių įgyvendinimo pasekmes, įskaitant bendrovės kaštus ir nuostolius“, - teigiama „Orlen Lietuvos“ generalinio direktoriaus Ireneuszo Fafaros (Irenjušo Fanfaros) laiške Vyriausybei.

„Šiame etape į „Orlen Lietuvos“ prašymą nebuvo atsižvelgta, bet, be abejo, vėliau į jį bus atsižvelgta, tai bus suderinta. Valstybės infrastruktūra statoma ne pirmą kartą ir tas klausimas vienaip ar kitaip bus suderintas“, - Vyriausybės posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministerijos Vandens ir geležinkelio transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis tikino, kad „Rail Baltica“ ir „Orlen Lietuvos“ vamzdynų susikirtimo klausimas bus sprendžiamas, rengiant techninį geležinkelio vėžės projektą.

„Kai buvo specialusis planas parengtas ir pateiktas visoms institucijoms, kurios buvo išdavusios planavimo sąlygas, viena iš jų buvo Energetikos ministerija, kuri paprašė, kad mes suderintume su „Orlen“ šitą klausimą. Atitinkamai pagal jų siūlymus ir sutarimą buvo patikslintas aiškinamasis raštas, kuriame aiškiai numatyta, kad kitame etape, kai bus rengiamas techninis projektas, bus numatytos atitinkamos priemonės, kaip tas susikirtimas išsprendžiamas“, - Vyriausybės posėdyje kalbėjo A.Šniuolis.

Jo teigimu, už problemos sprendimą ir jos finansavimą bus atsakinga Susisiekimo ministerija, o „Orlen Lietuvai“ tai nieko nekainuos.

„Rengiant techninį projektą, jeigu susikirtimas su produktotiekiu bus netinkamas ir jį reikės pagilinti ar iškelti, koks techninis sprendimas bus priimtas atitinkamai, tokie ir sprendiniai bus įgyvendinti mūsų kaip šio projekto („Rail Baltica“ - BNS) vykdytojų. Nėra taip, kad „Orlen Lietuvai“ uždedama pareiga atitinkamai perdaryti naftotiekį pagal mūsų pageidavimą, pareiga yra mūsų ir tų sprendinių įgyvendinimas ir jų finansavimas yra mūsų“, - sakė A. Šniuolis.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino specialųjį „Rail Baltica“ ruožo planą - pagal jį bus pradėtos žemės paėmimo procedūros. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tai numatančiam Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui.

„Šiuo nutarimo projektu siūloma patvirtinti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos-Latvijos siena specialųjį planą, tada mes galėsime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Taip pat yra numatyta, kad iki 2025 metų pabaigos specialiojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti“, - posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Visuomenės poreikiams reikės paimti apie 1,2 tūkst. privačios ir 63 valstybinės žemės sklypų, kurių tiksli kaina paaiškės, įvertinus visuomenės poreikiams paimamą turtą. Vertintojai bus pasirinkti konkurso keliu, o procedūras planuojama baigti 2019 metų antroje pusėje.

2014 metais tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prognozavo, kad išpirkti žemę gali reikėti apie 753 mln. eurų.

Lietuva jau jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos iki Kauno.

Bendram Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, Europos Sąjunga 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. darbų vertės. Lietuvai pernai ir šiemet skirta apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų pernai skirta tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 25,3 mln. eurų - per bendrą įmonę „RB Rail“, o šiemet - dar 180 mln. eurų per „RB Rail“.

[email protected], +370 5 205 8521 - Verslo naujienų skyrius